Reidai atskleidė, kam pasmerkti daugelis šunų Lietuvoje: už tvorų slepia žiaurų vaizdą

Matydami, kad gyvūnų nepriežiūros atvejų daugiausiai ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet rajonuose, kur netinkamomis sąlygomis laikomi gyvūnai retai sulaukia pagalbos, nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) nuo 2024 m. vykdo reidus. Šių reidų tikslas – atokesnėse nuo didžiųjų Lietuvos miestų vietovėse aptikti žiauriomis sąlygomis laikomus, kenčiančius gyvūnus augintinius ir jiems, taikant teisines LR galiojančių įstatymų priemones, pagelbėti.

Reidai taip pat labai svarbūs dar ir dėl to, kad leidžia geriau įvertinti gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje, identifikuoti labiausiai problematiškus rajonus ir ten sukoncentruoti dėmesį.

„Reidus GGI vykdo sistemingai apžiūrėdama ištisas gyvenvietes, o ne tik konkrečius adresus. Būtent toks veikimo būdas leidžia ne tik aptikti nepriežiūros atvejus ir padėti kenčiantiems gyvūnams, bet ir geriau suprasti bendrą situaciją skirtinguose Lietuvos regionuose. Iki šiol patikimų duomenų, kiek iš viso Lietuvoje šunų laikoma namuose, o kiek – pririšti prie būdos, voljeruose ar laisvai laksto kieme, nėra, todėl mes bandome ją, kiek įmanoma savanoriškais pagrindais veikiančiai nevyriausybinei organizacijai, surinkti“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Taigi reidais siekiama ne tik nustatyti nepriežiūros atvejus ir padėti gyvūnams, tačiau ne mažiau svarbus reidų tikslas – taip pat ir surinkti duomenis apie tai, kiek Lietuvoje šunų vis dar laikoma pririštų prie būdos ir kokiomis sąlygomis jie gyvena.

Nors dauguma, kuriems rūpi gyvūnų gerovė ir prie būdos laikomų šunų situacija Lietuvoje, žino, kad prie būdos laikomų šunų šalyje vis dar yra nemažai, visgi apčiuopiamos informacijos, kiek Lietuvoje šunų yra laikomi pririšti ant grandinės, nėra, nes niekas tokios nerenka.

Duomenys apie tai, kiek šunų laikomi pririšti prie būdos labai svarbūs siekiant pagelbėti vargstantiems gyvūnams – disponavimas jais leistų sužinoti konkrečius rajonus, kur yra daugiausiai prie būdos laikomų keturkojų, kas yra jų šeimininkai bei dėl kokių priežasčių pasirinko rišti šunis prie būdos. Turint tokią informaciją, galima kur kas tikslingiau veikti nukreipiant informacinius pranešimus per vietos žiniasklaidą, bendraujant su savivaldybių, seniūnijų darbuotojais. Tai leistų ir kelti gyventojų sąmoningumą, kad šie pagerintų savo gyvūnų laikymo sąlygas dar iki tol kol atsiranda būtinybė apsilankyti GGI savanoriams ar institucijoms.

„Reidus pradėjom vykdyti turėdami tikslą, kad Lietuvoje kaip ir kitose pažangiose Europos valstybėse, būtų priimtas draudimas laikyti šunis pririštus prie būdos. Tokie duomenys labai svarbūs siekiant geriau suprasti, kiek šunų vis dar vargsta leisdami metų metus prie grandinės. Ši informacija labai svarbi siekiant pokyčio dabar galiojančiuose įstatymuose, kurie, deja, ne visada leidžia užtikrinti gyvūnų gerovę. GGI jau penkerius metu savo veikla siekia, kad draudimas laikyti šunis pririštus prie būdos Lietuvoje būtų priimtas ir tikisi, jog tai įvyks artimiausiu metu“ – teigia B. Vaitiekūnaitė.

Per beveik dvejus metus (2024–2026 m.) GGI per vykdomus reidus iš viso apžiūrėjo 1766 adresų. Šiuose namuose iš viso buvo laikoma 321 šuo iš kurių 109 buvo pririšti ant grandinės, 107 – laikomi voljeruose, 84 laisvai bėgiojo teritorijoje. 21 šuo lakstė gatvėmis.

Kaip matyti iš lentelės, daugiausiai šunų, buvo laikomi pririšti ant grandinės (34 proc.). Kiek mažiau – 33 proc. voljeruose, o mažiausiai (26 proc.) laisvai bėgiojo teritorijoje. Ši informacija rodo, kad šunų laikymas pririšus juos prie būdos Lietuvos rajonuose vis dar labai gajus ir taikomas, taip šunys laikomi dažniau nei jiems įrengiamas voljeras. Taigi, šio pilotinio tyrimo duomenys rodo, kad kas trečias lauke laikomas šuo vargsta grandine pririštas prie būdos, tvarto ar pašiūrės.

2024–2026 m. GGI savanoriai lankėsi ir apžiūrėjo 27 Lietuvos vietoves. Lankytasi Vilniaus, Kauno, Prienų, Molėtų, Trakų, Pasvalio, Klaipėdos ir kitų Lietuvos vietų gyvenvietėse, soduose. Kai kuriose, kur didesnės dalies gyvūnų laikymo sąlygos itin prastos, lankytasi ir po keletą kartų.

„Kiek mums žinoma Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikrinti gyvūnų augintinių laikymo sąlygų dažniausiai vyksta gavę skundus. Policija – tai pat vyksta pagal iškvietimus, tačiau, kai į vietą vyksta policijos ekipažas, dažniausiai gyvūnas jau yra itin sunkios būklės ir jam dažnai padėti būna per vėlu. Tokiais atvejais kyla klausimas, kur žmonės ir institucijos buvo anksčiau, kodėl niekas nematė ištisus mėnesius ar net metų metus trukusios gyvūno kančios“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Reidai vykdomi laikantis LR galiojančių įstatymų ir teisės aktų normų, nepažeidžiant teisės į privačią nuosavybę, asmens duomenų apsaugos. Į reidus vykstančios savanorės apieško pasirinktą teritoriją, apžiūrėdamos gyvenamųjų namų, sodų kiemus – tai, kas yra matoma einant viešu keliu. Nuo gatvės pusės pastebėjusios netinkamomis sąlygomis laikomą gyvūną augintinį savanorės dokumentuoja atvejį, nustatydamos tikslią gyvūno buvimo vietą ir surinkdamos kitą reikalingą medžiagą. Vėliau, turint surinktą medžiagą, GGI teisininkės rengia skundą VMVT su prašymu patikrinti gyvūno laikymo sąlygas bei informacija, pagal kokį teisės aktą turėtų būti reaguojama ar taikoma atsakomybė, pridedant ir gerosios praktikos pavyzdžius, tinkamus konkrečiai tam atvejui. Jei gyvūno būklė itin prasta ir dėl gręsiančios žūties ar suluošinimo negalima laukti kol VMVT išnagrinės skundą ir įvykdys patikrinimą – savanorės kviečia policiją.

Jei yra galimybė savanorės visada pakalba su gyvūno savininku ir paprašo pagerinti gyvūno laikymo sąlygas. Tokiu atveju į gyvūno buvimo vietą vykstama pakartotinai ir jei tos sąlygos vis dar išlieka blogos – tik tada formuojamas skundas VMVT.

Į reidus GGI vyksta ir gavę gyventojų skundus su nuotraukomis. Anot GGI vadovės B. Vaitiekūnaitės, organizacija nuolat sulaukia gyventojų prašymų patikrinti vienoje ar kitoje Lietuvos vietovėje esančių gyvūnų laikymo sąlygas ir jiems pagelbėti. „Vykdami į tokius iškvietimus, mes matome, kiek dar daug gyvūnų ilgą laiką yra paliekami kančioje, nepastebimi kaimynų, vietos seniūnų. Deja, daug atvejų tokie pranešimai pasiteisina – dažniausiai tai būna prie būdos pririšti sergantys, žiemą šąlantys, badaujantys šunys“ – apie reidus pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

GGI vykdomi reidai tampa itin reikšmingi tais laikotarpiais, kai lauke yra nepalankios lauke laikomiems gyvūnams oro sąlygos. Tai yra žiemą – per didžiausius šalčius, kai gyvūnai neapsaugoti nuo šalčio, sniego ir jiems gresia žūtis bei vasarą, kai dėl didelės kaitros gyvūnai, laikomi pririšti ant plyno lauko be pavėsio, gali perkaisti, dehidratuoti.

Šių metų vasario mėnesį, per žiemos šalčius, tris kartus buvo vykstama į Mickūnus. Tuo metu žemę dengė storas sniego sluoksnis, o dėl didelio šalčio gyventojų buvo prašoma lauke laikomus šunis įvesti į vidaus patalpas. Vieno iš šių reidų metu užfiksuotas šunelis, kuris laikomas pririštas prie gyvūnui per mažos būdos, kurios didžioji dalis sulindusi į žemę. Nepaisant didelio šalčio ir sniego, gyvūnui nebuvo patiesta šiaudų, nepalikta maisto, vandens. Gyvūno savininkas savanorėms žadėjo gyvūnui pagerinti sąlygas, tačiau atvykus pakartotinai, laikymo sąlygos gyvūnui nebuvo reikšmingai pagerintos, todėl GGI dėl šio atvejo pateikė skundą VMVT.

„Manome, kad tokie reidai yra ne tik gyvūnų gelbėjimo, bet ir tam tikra prevencinė priemonė. Tikimės, kad žmonės, baisiomis sąlygomis laikantys šunis, supras, kad už nesirūpinimą savo gyvūnu gresia baudos ir tai realiai patirs. Žiaurūs gyvūnams žmonės neturėtų jaustis nebaudžiami“ – teigia GGI vadovė.

„Visuomet labai kviečiame prisijungti savanorius, norinčius prisidėti prie šio svarbaus darbo. Kiekvienas žmogus, skyręs savo laiką, padeda mums priartėti prie tikslesnės statistikos ir pokyčių, kurie gali pagerinti šunų gyvenimą. Šiuo metu ypač laukiame savanorių iš Šiaulių, Alytaus, Telšių ir Utenos regionų“ – prisijungti prie GGI veiklos kviečia reidų koordinatorė Elena Poviliūnaitė-Randhawa.

Artėja žiema, o šaltuoju metų laiku reidų reikšmė išauga, kadangi lauke esantys gyvūnai šąla. Ne visi prie būdos laikomi šunys yra įvedami į vidaus patalpas kaip tą rekomenduoja gyvūnų priežiūros specialistai, o dalis šąlančių lauke neturi tinkamos pastogės, maisto ir šilto vandens. Kiekviena valanda šaltyje esančiam gyvūnui gali būti paskutinė. Todėl šiam laikotarpiui GGI ypač reikalingi reidų savanoriai. Norintys prisidėti prie GGI reidų kviečiami kreiptis el. paštu savanoriai@ggi.lt.