Maži kačiukai, kuriuos žolyne pamatėme besibūriuojančių musių dėka, kurios nenuilstamai krovė savo kiaušinėlius ant jų miniatiūrinių iškankintų kūnelių.
Pūliuojančios akys, besvoriai „kaulų rinkinukai“, jie nebeturėjo jokios vilties tik tyliai susiglaudę laukė savo galo (klausydamiesi pianinu skambinamos muzikos). Praskleidus bet kurią kailiuko vietą buvo matyti sudėtos jų lervos ir džiūgaujančios blusos. Dar dienelė, gal dvi, ir kačiukų nebeliktų. Jie tiesiog būtų suvalgyti gyvi, ir kaip paradoksalu, - mažesnių už save (nes didesni už juos, kurie galėtų apginti ir išgelbėti, jų nenorėjo matyti).
Bėda, siaubas ir panika buvo pirmieji užplūdę jausmai juos pamačius, kol galiausiai galvoje liko tik vienas gyvas sakinys „Reikia kažką daryti: kažkaip, kažkur, kaip nors”. Mus išgelbėjo viena vet. klinika sutikusi šiuos du vargo kamuoliukus priimti į stacionarą ir skirti jiems reikiamą dėmesį, kad bent pabandytų išgelbėti jų gęstančias gyvybes.
Mielieji, nelikite abejingi, mums be galo reikia jūsų pagalbos. Padėkime jiems išbristi, pasveikti ir sustiprėti. Žinome, kad žengėme rizikingą žingsnį talpindami juos į stacionarą, nežinant, ar jam ir gydymui pavyks surinkti reikiamą sumą, bet išeitis buvo tik tokia. Todėl prašome paramos šių mažų kovotojų gydymui ir stacionarui, tegul jie pajaučia, kad mes galim juos matyti, leiskim jiems pirmą kartą gyvenime pajusti tikrą rūpestį.
Galėdami pagelbėti ir paremti, o galbūt ir patys ateityje suteikti jiems prieglobstį, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Vilnius).
