Moteris katinėlį parsinešė visą kruviną, kraujas plūdo iš burnos, nosies. Burbulą namo parsinešęs žmogus nežinojo, ką daryti ir vargšą gyvūną gydė namų sąlygomis. Katinukas buvo patalpintas į ankštą dėžę, nes, anot globėjos, labai išsigando ir nebejudėjo. Neėdė, nelakė.
Moteris katiną gydė, vandenį per prievartą pildavo į burną. Į klausimą, ar jis vaikšto, moteris negalėjo atsakyti. „Kad aš matyčiau - tai galėčiau pasakyti. Jis labai bijo mano kačių, todėl gyvena toje dėžutėje.“ Moteris jį šerdavo, o jis tik gulėdavo susisukęs, nejudėdavo. Lyg vieną akimirką moteris prasitarė, kad jis bandė nuo jos pabėgti, lipti kažkur aukščiau. Dievagojosi, kad norėjo katiną nunešti pas gydytojus, bet bijojo judinti, nors, kaip pati teigia, jam kojų neskauda.
Pagaliau pamatėme ligoniuką. Dėžutės gale susisukęs į kamuoliuką, lyg koks traumuotas psichikos ligonis, nedrąsiai sekundei kilstelėjo akis. Sustingęs, lyg ledo skulptūra. Pūliai tekėjo nosies, katinukas vos prakvėpavo. Visą laiką Burbulėlis nejudėjo, šlapinosi po savimi. Kūnas prisigėręs šlapimo kvapo, oda subrinkus, nušutus. Taip, moteris jį valydavo, keisdavo palutes, bet to tikrai nepakako. Pasikeitusi kailio spalva, košmariškas surūgusio šlapimo tvaikas jautėsi stovint prie katino per kelis metrus.
Taigi, informacijos daug neturėjome, bet buvo aišku, kad skubiai turime keliauti pas traumotologą, vėliau pas terapeutą (akivaizdus rinotracheitas).
Prieš nešdamos į kliniką katinėlį apvalėmė, apžiūrėjome. Vargšas anemiškas, išsigandęs. Jis dar nebuvo atsigavęs po šoko, kurį patyrė papuolęs po ratais. Apsidžiaugėme, kai jis pajudina visas kojas. Patalpinome į stacionarą nakčiai, kitą dieną laukėme verdikto. Nežinojome, galbūt stuburas pažeistas, ir dėl to jis nelaiko šlapimo, galbūt blogai sugiję kaulų lūžiai.
Gydytoja pranešė, kad galime atsiimti katinuką. Katinui buvo trūkęs gomurys (tai per patį centrą ant gomurio atsivėrusi skylė nuo smūgio į galvą). Trūkęs gomurys savaime nesugyja, taigi, katinukas pusantro mėnesio kentė siaubungą skausmą besimaitindamas. Tokios skausmo žmogus greičiausiai neiškęstų...
Taip pat paaiškėjo, kad Burbulas kriptorchas. Kodėl jis šlapinasi po savimi? Anot gydytojos, stuburas sveikas, nėra jokių lūžių, pažeidimų. Greičiausiai jis bijojo, ankštoje dėžutėje gyvendamas nedrįso pajudėti, todėl nebuvo kur kitur šlapintis, kaip tik po savimi. Reikia stebėti jį, žiūrėti, kaip jis elgsis didesnėje erdvėje.
Katinėlį priglaudė mūsų savanorė. Planavome erdvesnį narvą, bet dėl patirtų psihologinių traumų buvo nuspręsta jam skirti kambarį, kur spintoje jis turės savo vietelę ir galės pamažu iš jos išeiti.
Spintoje, ant švarių audinių, Burbulas jautėsi kaip rojuje, keitė pozicijas, negalėjo atsidžiaugti ramybe, laisve. Pradėjo net praustis! Kalbinamas, mylimas savanorės, jis pradėjo murkti, gultis ant nugaros, nedrąsiai atkišti pilvą kasymui. Leidžiasi išvalomas drėgnomis servetėlėmis (nes maudytis galėsime tik po savaitės), trokšta būti švarus.
Dabar reikia laiko. Patirta psichologinė trauma gydoma ne mėnesį ir ne du.
Labai norime Burbului padėti. Pradėtas gydymas - leidžiami vaistai nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Mažutis avarijos metu prarado dalį dantų, todėl sausas maistas (gal ir dėl gomurio) Burbului kol kas neįkandamas.
Labai prašome visų jūsų pagalbos gelbėjant Burbulą. Reikalinga parama jo operacijoms, tad jei galite, prisidėkite prie gerų darbų.rainiukas.lt/lt/need/list"="">rainiukas.lt/lt/need/list"" target="_blank"> Reikiamą pinigų sumą rasite čia:
Būsime labai dėkingi, jei prisidėsite prie Burbulo išlaikymo. Turi praeiti laiko, kad galėtumėm jį pradėti dovanoti. Labai tikimės, kad neišlįs kokios nepataisomos traumos pasekmės ir katinėlis pasveiks.
Jei norėtumėte suteikti Burbului namus po to, kai jį išgydysime, skambinite, rašykite.
Dėkojame jums už paramą ir pagalbą. Susisiekti: tel. 868973782, 861558898, info@rainiukas.lt
