Penktadienio rytą per Kruojos tvenkinio tiltą einančius pakruojiečius sustabdė cypimas. Įtartinus garsus iš po tilto girdėjo ir šalia Kruojos pavėsinėje sėdėjusios mergaitės, vėliau atbėgusios į Bobio gelbėjimo operaciją.
Užtat pro šalį ėjusi Pakruojo kapininkė Eugenija Mužienė ir vyriškis užtvankos gilumoje įžvelgė tūnantį ir pagalbos šaukiantį gyvūną.
Tuo metu Pakruojo seniūno pavaduotoja Nijolė Vėtienė kaip tik skubėjo tikrinti gyventojų pranešimų dėl palaidų miestiečių šunų. Kapininkė iškart sustabdė seniūnijos darbuotoją ir parodė nelaimės vietą. Sutrikusios moterys griebėsi telefono ir surinko pagalbos numerį 112. Tačiau užsitęsęs pokalbis nieko gera nežadėjo.
Seniūno pavaduotojai liko tik pasitikėti artimiausiais pagalbininkais – seniūnijos vyrais, kurie kaipmat atlėkė nešini ilgomis kopėčiomis.
Į užtvankos apačią leidosi drąsiausias – pakruojietis Kęstutis Linkus. Geraširdis vaikinas iškėlė pernakt sušalusį, šlapią, išsigandusį, bet pagalbos sulaukusį keturkojį.
Seniūno pavaduotojai N. Vėtienei po sėkmingos operacijos iškilo klausimas: kam priklauso išgelbėtasis gyvūnėlis, kur jį dabar priglausti?
Laimei, prie gelbėtojų ir smalsuolių būrio tuoj pat atskubėjo netoliese gyvenanti šuns šeimininkė. Bobis iškart pripuolė prie moters, tuojau pat nusipurtęs nuo kailio visos nakties baimę.
Pakruojietė padėkojo šios gyvūno gelbėjimo operacijos dalyviams. Viktorija teigė, kad dvejų metų Bobis mėgsta maudytis. To vakaro „maudynės“ prie ledus tirpdančios Kruojos užtvankos galėjo baigtis dar liūdniau. Neatmetama ir kita versija, gal šunį kas nors galėjo ir tyčia įmesti į šniokščiančius užtvankos įrenginius.
Drebančiomis rankomis susijaudinusi Viktorija čia pat pasirašė įspėjimą. Pažadėjusi daugiau nelaikyti palaido Bobio, šeimininkė pasišaukė išgelbėtąjį šunį į savo namus. Seniūno pavaduotoja N. Vėtienė tąkart įspėjo ir dar vieną pakruojietę, kurios augintinis be priežiūros lakstė Pakruojo gatvėse.
Pasaulines gyvūnijos dienas Pakruojyje rengianti seniūno pavaduotoja neabejoja, kad be priežiūros palikti palaidi šunys nepuošia miesto. Todėl su aplaidžiais, neatsakingais jų šeimininkais nesitaikstoma. Juolab kad ir Bobis, gailiai cypdamas ir jausdamas ant užtvankos tilto susibūrusius žmones, prašė jo nepalikti, pasigailėti.
