Robio istorija labai įdomi. Kažkada, maždaug prieš 2,5 m., jis buvo atneštas į kažkokią prieglaudą visas sumuštas, kažkieno nuskriaustas ir išduotas. Prieglaudoje, kurios pavadinimo nežinome, atsirado kažkokia mergina (tikėtina, savanorė), kuriai labai „pagailo“ Robio. Mažiukas, bailus, išgąsdintas, bejėgis ir labai labai gražus. Parsinešė ji tą mažą šuniuką namo. Bet, „pradėjo dirbti, mokytis ir nebegalėjo jo laikyti“. Išvežė pas tėvus, „bet anie jau turi savo šunį, didelį, gerą...“, ten jam taip pat vietos nebuvo. Tuomet liko paskutinis variantas – merginos močiutė. Šiai, pasirodo, Robis taip pat nereikalingas. Na, bet kaip įprasta, tarp tokių neatsakingų žmonių atsirado kaimynė, kuri vos kruta, bet gyvūnus myli beprotiškai. Jai tą šunį ir įsūdė – trumpam, laikinai.
„Laikinai" tęsiasi jau 1,5 metų...
Šiandien bobulytės kojos tiek sutinusios, kad maistą į penktą aukštą jai užneša kažkokios slaugės, pati ji į lauką išeiti negali. Turi 11 metų katiną, bet jo vedžioti į lauką nereikia. Taigi, Robis nevedžiojamas, nemato žmonių, pasidarė bailus, pažįsta tik vienintelį žmogų ir savo draugą katiną.
Žinot, kas skaudžiausia: kad ta močiutė gyvenime neatiduotų niekam šito šuniuko. Bet negali paeiti, negali net atsitūpti, neturi jėgų jo net pakelti nuo grindų, vargsta siaubingai. Merginos nuvažiavusios bandė nufotografuoti Robį, sunkiai sekėsi – šuniukas labai nusiminęs, baikštus, prisiplojo prie grindų po spintele taip, kad merginos ištraukt jo negalėjo. O kaip gi kitaip? Nė sykio nemylėtas, nedresuotas, normaliai ir ilgai nevedžiotas. Tik grūstas iš vienų rankų į kitas, visur jam parodytos durys! Pyktis ima siaubingas, o dar pasiteisinimai apgailėtini – mokosi, dirba – o kas to nedaro, a? Turi kitą šunį prie nuosavo namo – tai šalia mažos būdos niekaip nepastatysi, ane? O galiausiai, tai tikra nusikalstama veika įgrūsti savo šunį neįgaliam, senam, atminties sutrikimų turinčiam žmogui! Trūksta žodžių.
Robiui reikia laikinos globos. Saugaus, ramaus prieglobsčio, kad jis pamažu išmoktų pasitikėti žmogumi, vaikščioti su pavadėliu. Dabar jis labai bailus, bet nepiktas. Bent tiek gerai. Vargšiukas Robis.
Šuniukas jau gavo skiepą. Jei greitu laiku nerasime sprendimo, slaugės jį išveš į sanitarinę tarnybą. O ten tokiam išsigandusiam šunyčiui iš baimės tiesiog sustotų širdutė (tokių atvejų jau yra buvę..). Neleiskime, kad taip nutiktų.
Prašome skambinti, rašyti: info@rainiukas.lt; 861558898; 868973782. Jei užimta ar savanoris neatsiliepia, prašome parašyti sms žinutę, būtinai perskambinsime. Ačiū už supratingumą. Vilnius. Prireikus, ieškotume transporto ir į kitus miestus.
