Marijampolės beglobio vadovė Daiva irgi stebėjosi – dėl Marlio jiems paskambino viena Marijampolės gyventoja, prašydama priimti jį į prieglaudą, nes ji nebeturi galimybės juo pasirūpinti. Pamačius Marlį, prieglaudos atstovai negalėjo suprasti, kaip reikia šunį privesti iki tokios būklės. O šeimininkė tesugebėjo pasakyt: „O kas čia blogai? Aš gi jį maitinu...“. Dėl pastarojo teiginio kilo didelių abejonių. Bet, visko būna gyvenime, būna ligoniukų, kurie dėl inkstų ir kepenų ligų tikrai virsta „skeletukais“, todėl neskubėjome teisti.
Marlis į „Dogspoto“ globą atkeliavo savaitgalį, o vakar nuskubėjome į kliniką tyrimams. Dėl stiprios dehidratacijos pastatyta lašelinė, atlikti kraujo tyrimai. Kraujo tyrimų rezultatų laukėme nekantriai, nes jie leidžia atsakyti į esminį klausimą – ar Marlis tokios būklės yra dėl ligos, ar visgi dėl badavimo.
Mūsų džiaugsmui, Marlio kraujo tyrimai pakankamai geri, jokios mirtinos ar kitos ligos, dėl kurios šuo natūraliai taip išliesėtų – nėra. Yra nežymus uždegimas, šiek tiek pakilęs inkstų rodiklis, bet jis irgi normos ribose. Tokie rezultatai prilygsta stebuklui, nes vaizdas žiūrint į Marlį tikrai liūdnas. Mažius sveria vos 9,8 kg, vietoje apvalaus ir rubuilio buldogo matome „skeletuką“ su didele galva.
Džiaugsmą dėl gerų tyrimų rezultatų nejučia nustelbė kiti jausmai... Kodėl žmonės augina gyvūnus, jeigu nenori jais rūpintis? Šiuo atveju kalbame apie esminius poreikius – maistą, vandenį, pasivaikščiojimą lauke. Mūsų augintiniai turi tik mus, jie negali nueiti į šaldytuvą ir susitepti sumuštinio. Jie yra pilnai priklausomi nuo mūsų. Atrodo, kad kai kurie žmonės nebeturi nei atsakomybės, nei jokio atjautos jausmo... Juk Marlį matė ir kaimynai, negi niekam neužkliuvo už akių jo oda patrauktas, kaulėtas kūnelis, besišaukiantis pagalbos? Koks būtų buvęs jo likimas, jeigu pati šeimininkė nebūtų atidavusi į prieglaudą?
Šiuo metu Marlis yra „Dogspoto“ globoje. Nepaisant savo būklės – besišviečiančių šonkaulių, nuplikusių ausų, vos sprindžio apimties liemens, krentančio iš šonų kailio, raumenų atrofijos ir deformuotų priekinių kojų sąnariukų – Marlis yra energijos kamuolys, be proto mielas ir guvus prancūziukas.
Spėjam, kad jam apie 3 metai. Pirmąją dieną padavėme žaisliuką ir supratome, kad vargu, ar jis kada tų žaisliukų per savo gyvenimą yra matęs. Pasičiupo, kaip didžiausią brangenybę, ir žiaumojo pasislėpęs kampe, kol suplėšė į mažus gabaliukus. Maisto klausimas irgi labai opus – viską susiurbia net nepauostęs ir prašo dar. Marlis greitai pavargsta, daug miega, bet tikime, kad jam viskas bus gerai.
Už galimybe pasirūpinti Marliu bei bendradarbiavimą dėkojame Marijampolės beglobių organizacijai ir vadovei Daliai, už pagalbą ir transportavimą – Rūtai ir Rūtos sesei. Šiuo metu Marlis yra „Dogspoto“ komandos narių, nuostabių globėjų Ingos ir Aivaro, globoje. Už pirmuosius tyrimus ir lašelinę likome skoloje 50 eurų. Marlio laukia ilga reabilitacija ir gydymas, todėl prašome visų paramos...
Ačiū jums už jūsų gerumą! VšĮ „Dogspotas“ Paramos gavėjo kodas: 303167452 Bankas: „Swedbank“ Banko sąsk.: LT68 7300 0101 3720 8824 Paskirtis: Marliui
