O kaip su kaltės jausmu: „sumokėjau, kad nužudytų“ gyventi toliau. O kaip su sąžine? Taip, mes kalbame ne apie žmogaus, bet augintinio nužudymą. Ne, neužmigdymą, nes jei užmiegi, juk pabundi, tiesa? Todėl kalbėkime labai atvirai – nužudymas nėra užmigdymas ir niekada.
Kalbame apie gyvūno, patyrusio kojos lūžį nužudymą. Tai katinas pragyvenęs apie 8 metus. Jam atsitiko nelaimė (visiems mums taip gali nutikti) – susilaužė koją. Reikalinga operacija. Ir taip, ji kainuoja.
Šeimininkas pasirašo nuosprendį – nužudyti. Užmoka už nužudymą ir išeina. Pasmerktas gyvūnas – nugyvenęs dar tik apie pusę savo amžiaus, patikliai trinasi galvytę į veterinarų rankas, murkia ir minko orą letenomis. „Na, ko gi jūs tokie kažkokie ne tokie“, – lyg klausia jo akys. „Ko sukate nuo manęs akis, ko jaudinatės. Atsitiko nelaimė, bet šiaip man viskas gerai“, – svarsto jis.
O jeigu jūs susilaužytumėte koją ir kažkas pasirašytų nuosprendį – nužudyti. Turbūt imtumėte šaukti: „Bet juk aš galiu gyventi, juk galima išgydyti“ ir tikrai surastumėte lėšų gydymui.
Kodėl augintinis yra kitoks? Ar jis nesugeba jausti? Ar jis nesugeba džiaugtis? ar jis yra stalas, kėdė ar šiaip koks nereikalingas baldas?
Greičiausiai gyvūnai šiame pasaulyje gyvena tam, kad patikrintų mūsų sąžinės, atsakomybės ir padorumo ribas. Jie kaip lakmuso popierėliai – kai viskas gerai, tai gerai, bet, va, atsitiko nelaimė ir augintiniui reikia skirti pinigų. Ne sau, o augintiniui. Štai tuomet ir atsiskleidžia tikrosios žmogaus vertybės, jo moralė ir sąžinės jausmas.
Tie asmenys, kurie yra šviesūs ir padorūs, visada suras būdų, kaip padėti tam, kuris gali prašyti tik akimis, juk jo likimas žmogaus rankose. O tie, kuriems pirmiausia rūpi sava gerovė ir naujas pirkinys, lengva ranka priims sprendimą ir suraitys parašą – sutinku, kad butų nužudytas.
Kodėl tai rašome? Gal todėl, kad ateina Kalėdų metas, gal todėl, kad norisi pabelsti į sąžines ir priminti, kad visgi esame žmonės ir savo augintinius mylėti ir jais rūpintis turime visada. Ne tik tada, kai jie džiugina mus, bet ir tada, kai jiems nutinka nelaimė.
Visgi norime pasakyti, kad šis katinėlis, kuris turėjo šeimininkus, kai jam dar nebuvo lūžusi kojytė ir iš karto prarado juos, kai tik jam atsitiko nelaimė, nes šeimininkai patys užmokėjo už jo nužudymą, gyvens. Mes tikrai žinome, kad yra be galo daug žmonių, kurių sąžinės, padorumo bei jautrumo kitų nelaimei nereikia tikrinti lakmuso popierėliu.
Šeimininkams buvo pasiūlyta susisiekti su mūsų prieglauda ir bendromis jėgomis padėti šiam katinėliui, siulėme apmokėti jo operaciją, tačiau mums buvo pasakyta, kad jie jau „atsisveikino su katinu“.
Taigi, pavadinome katinuką Bornu (ang. gimęs) ir sakome jums „sveiki“. Sveiki visi – jautrūs kitų skausmui, neabejingi kitų likimui, turintys sąžinę, padorumą ir begalinį gerumą. Bornui, kaip ir kitiems išduotiems ir „nurašytiems“ augintiniams reikalinga mūsų visų pagalba. Padėkime šiam katinukui išgyti ir surasti pačius nuostabiausius šeimininkus.
Borno operacijai, rentgenui, vaistams, pooperacinei slaugai reikia nemažai lėšų – atlikus rentgeną, nustatytas blauzdikaulio sutrupinimas. Šiuo metu Bornas klinikoje. Jam lašinami skysčiai ir leidžiami vaistai, kad sustiprėtų. Šią savaitę, prieš pat Kalėdas, Bornas bus operuojamas. Pasidalinkite savo gerumu, padėkite Bornui pasveikti, palinkėkite jam nuostabiausių namų, nes po operacijos Bornui to reikės labiausiai. Paaukoti Borno operacijai, galite į mūsų sąskaitą, paskirtyje nurodę: „Bornui“. Sąskaitą ir rekvizitus rasite Beglobis.com svetainėje. Paaukoti galite ir gyvenantys užsienyje, per Pay Pal sistemą.
Apie Borno operaciją, gydymą ir sveikatą, galite pasiteirauti tel. 865244093, Vilnius arba el. paštu info@beglobis.com
