Kad katinėliai gimė kaime, išdavė gyvulių mėšlo kvapas ant kailiukų ir tarp plaukų įsipainioję šiaudai.
Tiesa, tas žmogus arba žmogaus vaikai nebuvo visiški blogiečiai. Kačiukai visiškai nebijo, vadinasi, jų kontaktas ir bendravimas nebuvo skausmingas ar keliantis baimę.
Viskas su tuo kaimiečiu gal ir būtų gerai, bet jo širdies vietoje raizgosi parazitinės širdies kirmėlės. Širdies ten nerasta.
Matėme nemažai skelbimų apie dovanojamus rainus kačiukus (dar pasikapsčius internete tikrai rastume). Aišku, kaip dažniausiai nutinka, kaimietis nepadovanojo!
Ir sugalvojo jis „nuostabų“ planą – palikti kačiukus „gerai“ matomoje vietoje. Ogi pamiškėje per pačius didžiausius speigus. Jis paliko mažylius „rūpestingai“ – kartoninėje dėžutėje!
Įsivaizduokite, iš savo ūkio kačiukams net kartoninę dėžutę „padovanojo“. Pasitaikė toks „neskūpas“ kaimietis!
Ir vietą super gerą parinko, mat per didžiulius speigus pamiške už Tirkšlių tikrai žmonės šniūrais vaikšto!
Vis tik žmogus ėjo. Tik du kačiukus jau rado prišalusius letenėlėmis prie ledo, o trečias buvo įsiropštęs į medį, tad tik smarkiai peršalo.
Dviejų kačiukų pėdutes šaltukas paženklino atsivėrusiomis žaizdomis. Vienas kačiukas peršalo rimčiau. Visiems trims skirtas antibiotikų, imuninę sistemą stiprinančių preparatų ir vitaminų kompleksas.
Ir jei jūs manote, kad toks žiaurus elgesys susijęs su ženklinimu, skubame paneigti. Tikrai NE. Ženklinimas su žiauriu elgesiu neturi jokio ryšio.
Ir šiuos kačiukus pasmerkė mirčiai ne dėl šios priemonės, o dėl to, kad gyvūnai ten nekastruojami ir nesterilizuojami! Kaimo žmogui humaniškas elgesys su gyvūnu yra gyvūno iššveitimas lauk. O gal kas nors pasirūpins? O gal kas nors ras? Juk NENUŽUDŽIAU, O SUTEIKIAU ŠANSĄ GYVENTI.
Deja, šansą gyventi šiems katinėliams suteikė ne žiauruolis, o visiškai pašaliniai žmonės – tie, kurie rado ir ieškojo pagalbos, tie, kurie savanoriauja draugijoje.
Be jokios sąžinės graužaties iš šių kaimiečių namų paimamas (ne – atimamas!) laimingasis lagaminas, kuriame telpa karmos taškų trims kačiukams.
Blogiems žmonėms nereikia nei laimės, nei meilės, nei sėkmės. O kam jiems žmogiškosios dovanos? Juk jie nežino, ką su jomis daryti.
Mažieji keturkojai, kuriems šiuo metu yra maždaug 3,5–4 mėnesiai, ir kurie labai primena Meino meškėnus, priglausti laikinojoje globoje.
Dviejų katinėlių pėdutės sėkmingai pagydytos, paskutinės dozės vaistų sušvirkštos, kailiniai išvalyti, nupurkšti nuo kailio parazitų ir suduoti vaistai nuo kirminų. Dabar lieka juos paskiepyti ir jiems surasti naujus namus.
O jie tokio nuostabumo, švelnumo ir meilumo! Visiškai nesuvokiama, kaip žmogus galėjo šitaip žiauriai pasielgti su šiais gražuoliais. Šeimyną sudaro 2 katytės ir 1 kačiukas. Ir jie jau dairosi namų.
Kačiukų gydymas ir vakcinavimas kainuoja. Ir nemažai kainuoja. Tad šie mažieji nori pasiteirauti, ar jūs norėtumėte prisidėti prie jų gelbėjimo?
Jei taip, tai savo gerumą šių mažylių gydymui galite siųsti į jų sąskaitą:
Gavėjas: Mažeikių gyvūnų globos draugija
Sąsk. Nr.: LT 41 7300 0101 2453 5678
Paramos gavėjo kodas: 302551425
Paskirtis: Miško kačiukams.
Prie katinėlių gelbėjimo gali prisidėti ir užsienyje gyvenantys piličiai per „PayPal“ paskyrą: mazeikiuggd@gmail.com
Aukų dėžutę, į kurią galima paaukoti lėšų yra čia:
Sauliaus Petrausko smulkių gyvūnų klinikoje
Ventos g. 23, Mažeikiai
Veterinarijos vaistinėje
