Netrukus katytė buvo išgabenta į veterinarijos kliniką, kur buvo nuodugniai apžiūrėta ir gavo nemažą dozę vitaminų ir vaistų. Svarstyklės rodė vos 300 gramų. Kadangi dėl stiprios slogos ji nieko neužuodė, ateinančią savaitę teko ją maitinti košyte per švirkštą. Dvi savaites kantriai važinėjome pas gydytoją, kad vis suleistų antibiotikų, nes nosytė vis bėgdavo ir bėgdavo, o akytės pūliavo.
Netrukus mažė gerokai sustiprėjo – žiūrėk, jau ir visas puskilogramis, jau užuodžia maistą, pati ėda, žaidžia. Tada paaiškėjo, kad mažoji dar ir grybeliu serga. Baigėsi adatos, prasidėjo tablečių laikotarpis. Dailus, juodas Mėtos kailiukas prapliko ir pražilo. Du mėnesius teko ją šerti vaistais, tačiau mažoji čempionė nugalėjo grybą, atsiaugino savo juodą, vešlų kailiuką ir kaip tikra katė ėmė šeimininkauti namuose. Į svečius atvykę tėvai ją praminė velnyte: tokia maža, juoda, aštriais nagučiais ir dantukais – jai buvo vieni juokai iš pasalų pralieti kraują namiškiams.
Dabar Mėtai apie 10 mėnesių – jau visa katė. Prasidėjo ir pirmasis morčius, bet tikimės, kad paskutinis. Reikės sterilizuoti. Nors per morčių pasidarė daug meilesnė, net ir svetimiems leidžiasi glostoma, tačiau su viltimi laukiame, kada tas ilgesingas miaukimas baigsis. Ne tokia melodija norisi būti pažadintam 5 val. ryto savaitgalį.
Mėta į mūsų namus atnešė daug laimės ir juoko. Ji yra mūsų mažas rūpestėlis ir didžiulis džiaugsmas. Negana to – ji tikras namų inspektorius: kaskart grįžus namo, ji tekina atbėga prie durų pasitikti ir apuostyti, įlipa į kiekvieną parneštą maišą, kad nuodugniai ištirtų pelių pėdsakus, reguliariai iškapsto gėlių vazonus – ką gali žinoti, gal ir ten slepiasi kokie parazitai, o jei darai mankštą neužsidaręs durų, tuoj ateis parodyti, kaip taisyklingai daryti pratimus.
Daugiau skaitykite NeBrisius.lt