Žmogus, imantis gyvūną iš prieglaudos, be abejonės, turi tik gerų motyvų. Nori draugo sau ir šeimai, ieško ištikimo kelionių ir nuotykių bendražygio, jaukaus ir žaismingo išdaigininko. Viskas atrodo gražu, lengva ir teisinga. Bet jei viskas taip paprasta, kodėl kai kurie žmonės atsisako ir grąžina atgal iš prieglaudos paimtą keturkojį?
Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės grąžina iš prieglaudos paimtą keturkojį:
1. Motyvacijos stoka. Kai žmogui trūksta arba neturi tvirto motyvo, kam jam reikalingas gyvūnas, kiekvienas nesklandumas ir iššūkis (o jų atsiras visada) prilygsta pasaulio pabaigai. Pavyzdžiui, 4 mėn. šuniuko išmatose aptiktos askaridės – pasaulio pabaiga. Katė galanda nagus į sofą – pasaulio pabaiga. Šunelis nemoka eiti greta vedinas pavadžiu – pasaulio pabaiga. Senbuvis katinas nemėgsta naujoko katino – pasaulio pabaiga. Žmogus, kuris neturi motyvacijos auginti keturkojo, nenori dėti jokių pastangų, kad situacija pasikeistų ir eina lengviausiu keliu – kažkas nepavyko ir gyvūnas labai greitai (kartais net kitą dieną) grąžinamas į prieglaudą.
2. Lūkesčiai, lūkesčiai... Labai svarbi priežastis, kuri glaudžiai koreliuoja su žmogaus motyvacija. Prieš paimdami auginti keturkojį įsivertinkite savo lūkesčius. Ko jūs tikitės iš gyvūno? Ko jūs tikitės iš savęs ir kitų šeimos narių? Ar galvojate, kad atsiradus gyvūnui namuose jūsų gyvenimas nepasikeis? Pasverkite savo lūkesčius, kad jie būtų realūs. Šunys loja, katės kniaukia, visiems reikalinga drausmė, disciplina, dresūra. Žodžiais juk nepaaiškinsi, teks įdėti ir laiko, ir kantrybės, ir išmonės. Jei tikėsitės, kad gyvenimas tekės sava vaga – klystate. Vieniems daugiau, kitiems mažiau, bet visiems keičiasi namų tvarka ir taisyklės, atsiranda naujos pareigos, tenka pasukti galvą norint išvykti atostogų, tampame tam tikra prasme priklausomi nuo augintinio.
3. Supratimo stoka. Supratimo stoka labai koreliuoja tiek su motyvacija, tiek su lūkesčiais. Paprastas pavyzdys – rodos normalūs žmonės pasiima iš prieglaudos katę. Ją išsirenka iš daugybės kitų, atvažiuoja pabendrauti, išklauso prieglaudos savanorio litaniją apie tos katės temperamentą, charakterį ir įpročius. Rodos, viskas tinka, viskas gerai. Bet po kelių dienų katė grąžinama, nes pasislėpė po vonia ir neišlenda, arba nenori gulėti ant kelių. Čia trūksta tiek motyvacijos, tiek supratimo, o lūkesčiai akivaizdžiai nepamatuoti. Katei neduodama laiko apsiprasti (katės labai jautrios aplinkos pokyčiams), iš jos per daug reikalaujama (tik atvyko, o jau turi murkti gulėdama ant kelių). Beje, toks gyvūno „norėtojas“, kuris neturi nei motyvacijos, nei supratimo yra pats negeidžiamiausias prieglaudos lankytojas. Deja, bet net per išsamų kontrolinį pokalbį su žmogumi ne visada pavyksta identifikuoti tokį tipažą.
4. Emigracija. Bene dažniausia priežastis, dėl kurios į prieglaudą ne tik grąžinami jau paimti keturkojai, bet ir patenka. Žmogus, auginantis gyvūną ir ketinantis emigruoti, pirmiausia turi pasirūpinti savo keturkojo draugo likimu. Prieglauda turėtų būti ne pirma, o paskutinė „instancija“. Juk yra šeimos nariai, draugai, giminės ir kaimynai. Paprašykite artimųjų, kad augintų jūsų šunį ar katę kol būsite išvykę, pasiūlykite prisidėti prie jūsų keturkojo laikymo išlaidų (būtų labai sąžininga). Nevalia palikti augintinio likimo sprendimo paskutinei minutei, kai ryt jau turite išvykti. Net artimiausias žmogus nesutiks auginti jūsų šunio, jei kelionės išvakarėse ateisite į svečius ir atvesite palikti šunį ar katę su visa jo manta. Žmonės turi pagalvoti, apsiprasti su tokia mintimi, pasiruošti tam. Tad būsimi emigrantai, būkite atsakingi. Tada nereikės šantažuoti prieglaudų, kad nepaėmus jūsų augintinio išmesite jį į gatvę arba išvešite į mišką.
5.Sveikatos problemos, nelaimės šeimoje. Kartais į prieglaudą grįžta keturkojai, kurių šeimininkai dėl sveikatos problemų nebegali jų toliau laikyti. Tai įvairios ligos, nagalia, alergijos ar mirtys. Neatsiradus iš artimųjų rato žmogaus, galinčio perimti gyvūno priežiūrą, gyvūnėlis grįžta į prieglaudą.
Namų darbai žmogui, norinčiam pasiimti iš prieglaudos gyvūną.
Kodėl? Prieš nuspręsdami paimti gyvūną iš prieglaudos pradėkite nuo rimto pokalbio šeimoje (nesvarbu ar šeimą sudaro 2 ar 10 narių, visi turi pasikalbėti ir vieningai pritarti sprendimui). Kodėl mes norime gyvūno? Kokie mūsų motyvai? Ar šis noras nėra laikinas kaprizas (pavyzdžiui, vaikų)?
Kas? Kai įsivertinsite priežastis, kodėl jūs iš viso norite keturkojo, aptarkite kas bus atsakingas už gyvūnėlį. Jei visi šeimos nariai, tai taip ir apsibrėžkite – gyvūno nori ir juo rūpinsis visi šeimos nariai. Jei nuspręsite, kad atsakingas už gyvūną bus vienas šeimos narys – įvardinkite jį. Tikslus įvardijimas duoda daugiau konkretumo ir sustiprina atsakomybės jausmą, nes tiesiogiai įpareigoja.
Kas bus, eji? Visus galimus „jei“ vargu ar įmanoma įvardinti, bet privalomi yra šie. Kas bus, jei (kai):
1) ...mano senbuvis šuo/katinas nepriims naujojo gyventojo? Ar dėsiu pakankamai pastangų situacijai pakeisti? O jei prireiks mėnesio arba dviejų, ar turėsiu kantrybės?
2) ...teks pakeisti gyvenamą vietą/darbą. Ką darysiu, jei naujo būsto šeimininkai neleis laikyti augintinio? O jei darbas bus kitame miesto gale, ir kelionė į ir iš darbo užims daugiau nei įprastai laiko? Ar sugebėsiu persiorientuoti prie pokyčių ir sudėlioti naują rutiną savo keturkojui?
3) ...išvyksiu atostogų. Kas prižiūrės mano augintinį? Ar atsiras galinčių ir norinčių artimųjų pasirūpinti mano keturkoju?
4) ...mano gyvenime atsiras žmogus (antroji pusė), kuri(s) nemėgsta gyvūnų? Ar sugebėsiu rasti kompromisą?
5) ...sulauksiu šeimos pagausėjimo? Ar sugebėsiu ramiai priimti gyvūnėlio buvimą šalia, juk jis gali domėtis, smalsauti, norėti bendrauti, palaižyti mažylį, katinas gali norėti miegoti šalia lovytėje, lipti į vežimą. Ar sugebėsiu adekvačiai reaguoti, jei mažylio seneliai pradės replikuoti, kad šalia kūdikio keturkojo nereikia ir t.t.
6) ...naujasis keturkojis nepriims /nemylės kito šeimos nario? Ar galėsiu susigyventi su tuo, kad tarkime, iš prieglaudos paimtas katinas labai mylės mane, bet šalinsis mano vyro/žmonos arba vaikų? Ar man tai bus svari priežastis grąžinti keturkojį į prieglaudą? Prieš nuspręsdami auginti keturkojį draugą visada prisiminkite, kad gyvenimas yra margas ir įvairus. Gali nutikti labai daug visko, arba nenutikti nieko tokio išskirtinio. Bet nepaisant kas atsitiktų ar kokie neramūs vėjai papūstų, gyvenime visada atraskite vietos savo augintiniui.
