„Grindos“ niūriame ir tamsiame aptvare uždaryti ir naujų namų ieškantys šuniukai buvo du: Lapė ir kitas, labiau išdykęs ir drąsus. Lapės baimės ir išgąsčio persmelktas žvilgsnis vis tik nulėmė priimti sprendimą pasiimti būtent ją.
Lapė rugpjūtį atšventė savo 5 gimtadienį. Per visus šiuos draugystės metus nei karto neteko pasigailėti, kad būtent ją priėmėme į savo namus. Nors ir nebuvo viskas lengva. Buvo nemažai streso: batai, skalbimo mašinos durelės, grindjuostės ir kiti daiktai „paragavo“ lapės dantų aštrumo. Atsidaryti kambario duris, išėjus mums į darbus, ir išversti visą drabužių spintą, susinešti rūbus į lovą, sunaikinti ne vietoje padėtus daiktus jai buvo vienas juokas.
Kad Lapė nesijaustų tokia vieniša, mūsų šeimynos gretas papildė ir katė Kailinukas. Pradžioje galvojome, jog tai katinas, dėl to ir liko toks vardas. Kelių dienų pakako joms tapti geriausioms draugėms. Galima sakyti, jog Lapė užaugino Kailinuką. Katė, paimta iš VšĮ „Beglobis“, dabar tik valgo, miega ir storėja. Dabar jai maždaug 4 metai.
Ir vis dėlto nepakako mums dviejų gyvūnų, taigi namuose atsirado trečiasis, jaunėlis, šuo Lokis. Nors iš išvaizdos gali daug kam pasirodyti, kad jis piktas ir „kovinis“, širdyje Lokis labai mielas ir linksmas. Sugyvena su visais šunimis, žmonėmis, nėra jokios agresijos. Lauke dažniausiai kupinas energijos, bet namuose tikras meškinas tinginys. O už maistą galėtų velniui sielą turbūt parduoti.
Jie tikra „chebra“, miega kartu, net geria vandenį visi iš to paties bendro dubenėlio (tik valgo atskirai, kad katinui liktų).
Abu šunys iš esmės pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Žinoma, lankomės dresūros pamokose, įvairiuose renginiuose, augintinių šventėse. Taip pat turėjome įprasti prisiimti didžiulę atsakomybę už juos. Ne visuomet galime išeiti ir grįžti, kada panorėję, išvykti ar tingėti. Visada namai pilni šurmulio, tad tie lietingi, šalti rytai / vakarai, kada tenka juos išvesti, nepersveria teigiamų emocijų, kai esame visi kartu.
Daugiau skaitykite Nebrisius.lt
