Skaičiuojama, kad per šiuos metus savo šeimininkus vėl atrado beveik 1000 paklydėlių, o į naujus namus iškeliavo daugiau nei 10 tūkst. šunų ir kačių.
„Kai baigusi veterinarijos studijas pradėjau čia dirbti, dar buvo gajus požiūris – nėra gyvūno, nėra ir problemos. Gyvūnai dėl patalpų trūkumo buvo tiesiog migdomi. Džiaugiuosi, kad per pastaruosius 10 metų situacija mūsų namuose pasikeitė iš esmės.
Turėjome pasiklydusį garbingo amžiaus šunį, kurio savininkai atsirado tik po 4 mėnesių, o kitas vis ištrūkdavo iš surastų šeimininkų ir pats parbėgdavo pas mus“, – šypteli Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė.
Eutanazija – išimtis
Pamažu kinta ir visuomenės požiūris į „Grindos“ beglobių gyvūnų namus. Neigiamą nuostatą, kad vos čia patekę keturkojai užmigdomi, keičia vilniečių dėkingumas suradus pasiklydusius augintinius ar atradus naujus šeimos narius.
Veterinarė teigia, kad dabar migdomi tik tie gyvūnai, kurie beviltiškai serga arba yra sunkiai sužaloti. Eutanazija 2015 metais buvo atlikta 6 gyvūnams, pernai – 7.
Sostinės gatvėse sugautiems keturkojams Vilniaus gyvūnų globos namai guolį suteikia mažiausiai 2 savaitėms. Per šį karantino laikotarpį „Grindos“ veterinarai gyvūną skiepija, pagal identifikavimo žymes (antkaklį ar mikroschemą), jei tokios yra, ieško oficialaus šeimininko.
Pasibaigus karantinui ir neatsiradus savininkui gyvūnas kastruojamas, jam ieškoma naujų namų.
Mieste pastatė šėryklų
„Pagautas benames sterilizuotas kates paprastai grąžiname ten, iš kur jos buvo paimtos. Joms Vilniaus miegamuosiuose rajonuose pastatyta šėryklų ir namukų.
Šunys mūsų voljeruose, jei neatsiranda, kas juos priglaudžia, kartais gyvena ištisus mėnesius. Mūsų rekordininkas buvo 14 metų sulaukęs šuo, kuris pas mus gyveno beveik metus, kol savanoriai rado jam namus Mažeikiuose“, – pasakoja A.Stasiūnienė.
Per savaitę čia vidutiniškai patenka apie 40 naujų gyventojų, tačiau būna savaičių, kai vien tik kačių atkeliauja visas šimtas. Gyvūnų namuose ypač ankšta tampa metų sandūroje, kai fejerverkų poškėjimo išgąsdinti gyvūnai lekia, kur akys mato.
„Tada mes darbo valandų neskaičiuojame, gaudome persigandusius ir pasiklydusius šunis, nemažai jų atveda pagavę neabejingi vilniečiai. Laimė, šie švenčių išgąsdinti keturkojai pas mus neužsibūna ir grįžta pas savo šeimininkus“, – sakė pašnekovė.
Persikels į naujus namus
Šiandien Vilniaus gyvūnų globos namų gyventojai glaudžiasi pastate, kuriame anksčiau buvo šiukšlių konteinerių remonto dirbtuvės. Patalpos nėra patogios ir tinkamos gyvūnų priežiūrai.
Jeigu šuniukai sveiki, jie kasdien eina pasivaikščioti su čia dirbančiais prižiūrėtojais, o katės nagus galanda į „Grindos“ vyrų sumeistrautas medines laipynes.
Tačiau tikimasi, kad po metų kitų „Grindos“ augintiniai persikels į šiuolaikiškus, gyvūnų poreikius ir ES standartus atitinkančius naujus namus.
„Naujuose gyvūnų globos namuose bus didesni voljerai šunims, atskirtos zonos karantinuojamiems ir po karantino pas mus pasilikusiems gyvūnams, kur jie patogiai galės laukti šeimininkų.
Bus įrengtos atskiros pasivaikščiojimo zonos lauke, besilaukiančios kalytės ir katės taip pat gyvens atskirai. Įrengsime ir „vaikų darželį“ patiems mažiausiems“, – pasakojo bendrovės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.
Į Vilniaus gyvūnų globos namus patekę susirgę ar sužaloti gyvūnai bus gydomi ligoninėje, operacijos atliekamos naujausia įranga aprūpintoje operacinėje.
