Viskas prasidėjo 2013 m. gegužės 15 d., kai pamokų metu netikėtai man paskambino mama. Ji norėjo pasitarti, ar galėtume trumpam priglausti šunelį, kurį rado draugės sūnus. Šunelis buvo rastas viename kieme prie konteinerio, cypiantis ir inkščiantis jis buvo uždarytas dėžėje. Radęs vaikinas teigė, jog šunelis panašus į veislinį kokerspanielį, todėl mama dar guodėsi, jog bus galima lengvai padovanoti tikrai auginti pasiryžusiems žmonėms. Tačiau aš ir mama jau seniai nedrąsiai ir tyliai svajojome apie lakstančias keturias kojytes namuose.