„Istorija, kaip Marcusė atėjo į mūsų gyvenimą, yra gan paprasta. Galima sakyti, kad ji pati mus išsirinko.
Vieną vasaros vakarą besitvarkydamas kieme tėtis užmatė ją, sukvietė mus visus, mes apstojome katę ratuku ir galvojome jai vardą.
Išrinkus vardą – Marcusė, brolis pasiėmė ją ant rankų ir parsinešė namo. Dabar ši kažkada buvusi laukinė katė yra neatskiriama mūsų šeimos draugė.“