Lordas prieglaudą į mano namus iškeitė prieš daugiau nei metus. Atvykus į prieglaudą mane informavo, kad Lordas ypatingas šuo ir reikalaus ypač daug dėmesio ir kantrybės. Neklydo, Lordas tikrai didelio kalibro šuo.
Pradžioje Lordas vedžiodavo mane lauke, ypač žiemą, kai pradėdavo tempti slidžiu šaligatviu, žinodavau, kad griūsiu, todėl jau buvau išmokusi pasilenkti. Tokiu atveju krentant iš žemiau – skauda mažiau. Lordo dėka susipažinau su kaimynais, bet tik todėl, kad Lordas dėl ypatingos išsiskyrimo baimės informuodavo visus, kad jam nepatinka ir baisu būti vienam namuose. Išmokau stebėti aplinką ir greitai priimti sprendimus – pamačius kitą šunį, katę, eiti į kitą pusę. Kai pradėjome eiti į dresūrą, mes buvome „klasės galiorka“, pirmose dresūros pamokose verkdavau ir nesupratau, ką ir kodėl darau ne taip.
Svarbiausia, kad sunkiais momentais labai padėjo prieglaudos darbuotojai, dresuotoja. Suprato mane, tikėjo manimi ir Lordu, kai pati netikėjau. Lordo pasitikėjimą reikėjo užsitarnauti, džiaugiuosi, kad pavyko.
Visose dresūros pamokose kartojo: nuoseklumas yra raktas į sėkmę. Todėl primindavau sau, kad rezultatai neateina per savaitę / mėnesį. Lordas mokė kantrumo ir nuoseklumo. Išmokė disciplinos – dresuojant nebūna sekmadienių, kai galima visas taisykles pamiršti.
Dabar smagiausia, kad Lordo tobulėjimas yra tarsi mažos pergalės. Kuo toliau, tuo pergalių daugiau. Džiaugiuosi praėjusi pro kitus šunis be frustracijos, grįžusi namo ir Lordą radusi miegantį ir kai jis sugrįžta pas mane vedžiojant be pavadėlio. Mėgaujuosi Lordo tobulėjimo procesu.
Lordas yra labai svarbi mano gyvenimo dalis, labai džiaugiuosi jį turėdama. Auginkite ir saugokite gyvūnus, jie labai daug išmoko.
