Tik sutikus Tanką buvo aišku, jos vardas jai labai tinka (nors iš tiesų, jis kilęs nuo Tanios). Mažas ir mielas šuniukas didelio vilko kailyje, todėl ir griauna viską, kas pasitaiko, kaip tikras tankas, o gėlės namuose nuo uodegos jau gavusios kaip reikiant.
Dabar jau ji ir Taniuša, bet pradžia tikrai nebuvo lengva. Dar vasarį prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, supratau, kad padėti reikia ne tik žmonėms. Užpildžiau anketą priimti globoti šuniuką. Galvojau nedidelį, kad tilptų vilnietiškame bute. Gal ir vyresnį, kuriam reikia namų, bet kaip aš, jis mėgtų pagulinėt. Bet po poros mėnesiu gavau skambutį – Tanka ieško globėjos, nors didelė ir aktyvi, bet labai nori namų.
Pirma naktis drauge buvo sunkiausia sofai – skylė ir po namus išmėtytas sinteponas. Į svetainę sunešti visi batai, surastos užkritusios kojinės. Pirmą mėnesį – du šeimininkės peršalimai, nes baimės tiek daug, kad saugiausia balkone. Per beveik pusmetį buvo visko: pabėgimų, kojos lūžių, paaukotų batų, žaislų, nugraužti bent trys laidai, vegetarų namų šaldytuve – lentyna dešrai. Tačiau tuo pačiu ir daug meilės, švelnumo ir bandymų susirangyti ant kelių (priminsiu, 20+ kg.), o „seneliai“, kurių taip bijojo, dabar geriausi draugai – juk į mišką nuveža, ausytę moka gerai pakasyti, o jų šaldytuve visada mėsytės yra.
Baimės dar nenugalėtos, visos traumos neišspręstos, bet žingsnių į priekį jau daug nužygiuota. Pirmaisiais mėnesiais mintys apie paleidimą nuo pavadžio gąsdino. Dabar irgi neramu, bet miškuose lakstantis vilkiukas toli nebėga ir visada sugrįžta. Išmoko ir per perėja tvarkingai pereiti, ir kitų šuniukų nebijoti, moka ir prie lifto palaukti. Tik katės nėra draugės ir balandžiai lauke tik ir prašosi būti pavaikyti. Na, dar žmonių prisibijo, bet tik kol kas, tikimės.
Prieš Tanką mano namuose gyveno laputė Hiputė – senučiukas ligų maišelis, prastai matanti, bet norinti bent jau paskutines dienas praleisti šiltai ir pilnu pilvuku. Hipė mane išmokė kantrybės. Tanka jos moko toliau: kantrybės jos traumoms, kantrybės, kai kažkas nepavyksta, kantrybės vis dar gyvam jos poreikiui nešioti batus.
