Atsakymo į šį klausimą tvaraus gyvenimo būdo laidos „Atliekų kultūra“ komanda ieškojo nuvykę į Vilniaus gyvūnų globos namus. Čia šiuo metu rūpinamasi – 46 šeimininkų neturinčiais šunimis ir 49 katėmis. Tokia veikla užsiimančių įstaigų Lietuvoje – apie aštuoniasdešimt.
„Gyvūnus randame pririštus prie medžių miške, sukištus į maišą, užrištus ir paliktus. Man tokie dalykai iki šiol nesuvokiami, aš jų nesuprantu“, – žmonių sprendimais atsikratyti nepageidaujamais gyvūnais stebisi Egidijus Steponavičius, bendrovės „Grinda“ komunikacijos departamento vadovas.
Kaip neatsakingai vartojami daiktai, taip neatsakingai „vartojami“ augintiniai: jie tampa gimtadienių staigmenomis ir dovanojami tiems, kurie yra nepasiruošę auginti, įsigyjami neįvertinus, ar bus sąlygų pasirūpinti, pesirenkami neįsigilinus į gyvūnų charakterį ir neatsižvelgiant į ypatumus.
Vėliau tokie gyvūnai viltingomis akimis pasitinka įeinančius pro prieglaudos duris, bet tai – ne priežastis skubėti juos pasiimti į savo namus. Tai vėlgi turėtų būti gerai apgalvotas sprendimas.
„Prieš metus tapau laimingiausiu pasaulyje šunytės šeimininku. Ją su šeima pasirinkome Vilniaus gyvūnų globos namuose. Šunytė tiesiog priėjo prie mūsų ir ėmė vizginti uodegą. Supratome, kad renkasi ne tik šeimininkai, bet ir patys gyvūnai.
Kai išmaudėme, apkirpome, neliko jokių ženklų, kad ji kažkada buvo atsisakyta, išmesta. Priglausti buvo geriausias mūsų praėjusių metų sprendimas“, – savo šeimos istorija su „Atliekų kultūros“ žiūrovais sekmadienį pasidalins Egidijus, kartu pridurdamas, kad be laimės pojūčio yra ir kasdieniai reikalai kaip pasivaikščiojimai lauke, priežiūra, gydymas susirgus.
Jis linki kiekvienam, panorusiam pasiimti beglobį augintinį į namus, bent keletą kartų iki tol lankyti prieglaudoje nusižiūrėtą gyvūną, pabendrauti su juo, pasirūpinti.
Prieglaudoje laukiami ir norintys savanoriauti bei turintys gyvūnams skirtų žaislų, pavadėlių, gultams tinkamos natūralaus pluošto tekstilės. Tokia periodiškai atkeliauja ir iš gerų daiktų dalinimosi stotelių „DĖK’ui“, esančių Vilniaus regione, yra skalbiami ir sėkmingai naudojami daugybę kartų.
Kita laidos pašnekovė menininkė Jolita Vaitkutė „Atliekų kultūros“ žiūrovams aprodys naujausią savo kūrinį, pavadintą „(Ne)amžinos vertybės“. Tai beveik dviejų metrų aukščio kaukolė, aplipdyta plastiko ir žemės mišiniu. „Šis masė nebėra nei žemė, nei plastikas. Tai naujas darinys, per kurį ateities žmonės identifikuos mūsų visuomenę“, – kalbės menininkė.
Apgailestaudama dėl pernelyg didelio vartotojiškumo stilistė Vitalija Būrė keičia šeimos švenčių įpročius. Ji atmeta daiktų kaip dovanos idėją ir vietoj to renkasi keliauti. Apie tai – pasakojimas „Atliekų kultūros“ rubrikoje „Minimalistai“.
Paauglė Fausta kvies laidos žiūrovus ruoštis balandžio 27-ąją vyksiančiam „Atliekų kultūros“ egzaminui, kurio pagrindinis prizas šiais metais – dviratis, viena tvariausių judėjimo priemonių pasaulyje. Todėl praleisti laiką su „Atliekų kultūra“ sekmadienį 18:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją bus ne tik įdomu, bet ir naudinga.
