Džiugas apsigyveno su mumis 2021 metų vasaros pabaigoje. Buvome apsisprendę, kad norime turėti murkiantį draugą ir pradėjome dairytis, kam galėtume padovanoti naujus namus. Net nekilo dvejonės, kad norime gyvūno iš prieglaudos, tad apsilankėme keliose, susipažinome su skirtingais katinukais, gavome krūvą patarimų ir pamokymų. Ieškojome kailiniuočio, kuris pritaptų mūsų namuose – būtų linkęs bendrauti, žaisti, nebijotų draugų susibūrimų.
Kai sulaukėme skambučio iš „SOS gyvūnai“ prieglaudos, pamatėme jų atsiųstą video, iškart supratome, kad tai – mūsų naujasis šeimos narys. Nuvykus pasiimti katinėlio, buvau pasiryžus jį tiesiog pasiimti ir keliauti, niekas nebebuvo svarbu, tik greičiau grįžti namo ir džiaugtis naujuoju gyvenimu trise. Pirmosios valandos buvo kiek neramios – ar pripras, ar patiks, ar susipras, kad dabar čia ir jo namai. Bet kol kas viskas dėliojosi visai sklandžiai.
Tik vis pajuokaujam, kad Džiugas yra baikštumo ir smalsumo įsikūnijimas – visada stengiasi visame kame dalyvauti, bet moka ir įtariai, katiniškai iš už kampo stebėti veiksmą. Jis yra namų kokybės inspektorius: nesvarbu, ką veiki, visada bus šalia ir patikrins ruošiamo maisto kokybę, dulkių valymo, augalų sodinimo, laidų sujungimo ar bet kokius kitus darbus ir jų rezultatą. Vis galvojam, kaip pritaikyti jo talentą visas kartonines dėžes paversti skutais, bet dar neatradome sprendimo.
Prieglaudoje gavęs Šaltalankio vardą, mūsų namuose pradžioje buvo vadinamas Džiugu Čederiu Parmezanu III – turbūt visai natūraliai vardą atsinešė su spalva (atrodė panašus į sūrį). Dabar, kai nori, atsišaukia tiesiog į Džiugo vardą. Prieglaudoje sakė, kad katinas pasaulį išvydo melagių dieną (balandžio 1). Lygindami nuotraukas vis pastebime, koks mažutis buvo.
Dabar turime namų valdovą, kuris gyvena taip, kaip jam patinka – kartais vaikosi kamuolį, kartais tingiai stebi pasaulį nuo aukščiausios lentynos, kartais padeda dirbti, įsitaisęs ant darbo stalo ir sapnuodamas katiniškus sapnus, kartais pro langą vaiko paukščius ir gina mūsų namus. Gal labiausiai norėtųsi, kad rytais nežadintų viso pasaulio, garsiai pranešdamas, kad jau laikas jo pusryčiams, bet tai tik maža blogybė, turint rusvai rainuotą džiaugsmą.
