Tokį šunį parodose bus galima registruoti, tačiau jokie šuns nuopelnai ar titulai šeimininkui niekada nesuteiks galimybės naudoti jo veisimui.
Dėl tokių dokumentų išdavimo tvarkos į portalo lrytas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Akvilė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), prašydama išsiaiškinti, ar tiesa, jog šuo, neturintis jokių kilmės dokumentų (toks šuo dar vadinamas ir laikomas mišrūnu), gali gauti kilmės dokumentus.
Akvilė pateikė pavyzdį: Kretingoje esančiame veislyne (veislyno pavadinimas ir jos savininkė redakcijai taip pat žinomi) du italų kurtai – brolis ir sesuo – praėjusiais metais per klaidą susikergė ir susilaukė palikuonių. Nepaisant to, kad įvyko dviejų artimo kraujo šunų susikergimas, tuo metu patinėlis negalėjo būti naudojamas kergimui, mat jis nebuvo įvykdęs visų reikalavimų. Pagal galiojančias Lietuvos kinologų draugijos (LKD) taisykles veisti šunį (patiną) galima, jei jis įvertintas dviejų skirtingų teisėjų dviejose LKD ir jos narių organizuojamose parodose.
Pasaulį išvydę keturi šuniukai gavo kilmės dokumentus ir už mažesnę rinkos kainą buvo sėkmingai parduoti kaip veisliniai.
Dėl netyčinio artimo kraujo šunų sukergimo veislynas gavo nuobaudą. Už tokį pakartotinį veisimą iš veislyno gali būti atimta licencija 3 ar 5 metams. Elgiantis piktybiškai licencija atimama visam laikui.
Vis dėlto portalui lrytas.lt nepasitenkinimą išreiškusi skaitytoja Akvilė teigė, kad „dokumentai palikuonims neturėjo būti išduoti, nes teisėtai naudoti veisimui šio šuns nebuvo galima. Oficialiame veislyno puslapyje deklaruojama, kad patinas yra gavęs šiuos apdovanojimus: du CAC (kandidatas į grožio nugalėtojus), du N (parodos nugalėtojas) ir vieną BOB (veislės nugalėtojas), tačiau visi jie – vienos teisėjos – Laimos Eidukienės. Tačiau telefonu susisiekus su veislyno savininke, ji tikino, kad laimėjimai įvertinti dviejų skirtingų teisėjų: „Titulai, leidžiantys naudoti patiną veisimui, yra iškovoti.“
Tai, kad šuo be veislę patvirtinančio dokumento vis dėlto gali gauti dokumentus, skaitytojai Akvilei neoficialaus pokalbio metu patvirtino ir viena šunų parodų teisėja. „Reikia tik komisijos ekspertizės ir brangiau susimokėti už dokumentus“, – teisėjos žodžius pakartojo Akvilė.
Situaciją dėl veislę patvirtinančių dokumentų išsiaiškinti padėjo Lietuvos kinologų draugijos atstovė spaudai Aurelija Staskevičienė.
„Šunų mylėtojų klube galima atlikti šuns veislės apžiūrą. Ją atlieka veislę išmanantis teisėjas ir šunų mylėtojų klubo narys. Jei ši komisija nustato, kad šuo atitinka FCI (Tarptautinės kinologų federacijos) numatytus veislės standartus, Lietuvos kinologų draugija šuniui suteikia „nulinius“ kilmės dokumentus, kuriuose pažymėta, kad šis šuo negali būti veisiamas“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Staskevičienė.
Anot jos, šuo, gavęs tokius dokumentus, gali dalyvauti parodose. „Nuliniai kilmės dokumentai reiškia, kad toks šuo yra naminis gyvūnėlis, skirtas auginti savo malonumui“, – sakė LKD atstovė ir pridūrė, kad tokį šunį geriausia sterilizuoti ar kastruoti, kad jis nesikankintų.
Tiesa, šuns apžiūros, dokumentų išdavimo ir kitos šeimininko išlaidos vienam šuniui kainuoja apie 500 – tiek tenka pakloti už dvigubai brangesnius dokumentus, ekspertizę, kelionių išlaidas ir kt. Taigi tokie „gauti“ veislę patvirtinantys, bet tik širdį glostantys dokumentai vargu ar gali atsipirkti veisėjui.
Kaip portalui lrytas.lt patvirtino A.Staskevičienė, tokia veislės patvirtinimo dokumentų tvarka galioja ir kitose užsienio šalyje. Ne FCI sistemai priklausančiose šunų mylėtojų draugijose, pavyzdžiui (AKC (Amerikos veislynų kubas) ar UKC (Jungtinės karalystės kinologų sąjunga)), „nuliniai“ veislę patvirtinantys dokumentai vis dėlto suteikia galimybę veisti šunis.
Tai, kad kilmės dokumentus gali gauti ir parodose nedalyvavusių ir jokių įvertinimų negavusių šunų palikuonys, tvirtino ir Lietuvos kurtų savininkų klubo vadovė Auksė Mackevičienė.
„Jei kergiami šunys, turintys kilmės dokumentus, tačiau negavę reikiamų įvertinimų parodose, jų palikuonys turi galimybę gauti veislę patvirtinančius dokumentus. Tačiau dokumentų išdavimo procedūra bus sudėtinga ir brangi“, – sakė A.Mackevičienė.
Veisimo priežiūra griežta
Kaip pasakojo Lietuvos kurtų savininkų klubo prezidentė A.Mackevičienė, prieš kiekvieną kergimą veislynas pateikia pranešimą klubui, kuriam priklauso. „Kokia vada, koks patinas, kokia kalė, kokie jų įvertinimai“, – aiškino ji. Toliau veisėjai turi gauti kergimo akto dokumentus. Sukergtos poros atsivestus šuniukus turi apžiūrėti LKD komisija – vienas atstovas iš klubo ir teisėjas. Apžiūros metu vertinamas sąkandis, eksterjeras, stovėsena, uodegos būklė, patinėliams – sėklidžių padėtis ir kt. Jei po apžiūros šuo atitinka reikalavimus, LKD išduoda kilmės dokumentus.
Pasiteiravus apie giminingo kraujo šunų kergimą, LKD atstovė spaudai A.Staskevičienė teigė, kad kartais tai daroma dėl veislės pagerinimo, tačiau veisėjas turi motyvuoti tokį savo tikslą, atsakingai į tai pažiūrėti ir dėl tokio kergimo tartis veislės klube, kuriam priklauso.
„Jei klubas duoda leidimą kergti, tuomet ir LKD išduoda dokumentus. Būna, kad šunys ir nedalyvavę parodose, bet atlikta veislinė apžiūra ir išduodami dokumentai ekspertizės metodu“, – aiškino A.Staskevičienė.
