„Turbūt nėra nė vieno šunelio šeimininko, kuriam veterinarijos klinikoje nebūtų užduotas klausimas: „O kuo šeriate savo augintinį?“ Veterinarijos gydytojas labai dažnai įtarinėja maistines alergijas kaip galimą augintinio negalavimo priežastį“, – teigė A. Pakamanienė.
Alergijos simptomai nėra specifiniai, gali būti niežulys, galimi pabėrimai, egzema, o, laikui bėgant, ir hiperpigmentacija. Išsiaiškinkime, kas iš viso yra alergija. Tai – organizmo imuninės sistemos reakcija į svetimą baltymą. Viena dažniausiai pasitaikančių yra maistinė alergija – reakcija į maisto produktų sudedamąsias dalis. Įtariant alergiją, reikia atrasti, kuris maisto produktas ją sukelia. Tuomet daugelis veterinarijos gydytojų siūlo pradėti vadinamąją eliminacijos dietą. Jos esmė tokia: gyvūnas mažiausiai 6 savaites vartoja vieno angliavandenio bei vieno proteino pašarą ir žiūrima, ar alergija rimsta.
„Komercinių pašarų gamybos technologija dažnai yra tokia, jog gamybos metu yra kartu sumaišomas baltymas ir angliavandenis, tada jie abu kartu yra kaitinami, tuomet susidaro glikoproteinai, kurie savo ruožtu jau gali sukelti alergiją, – sakė A. Pakamanienė. – Esu susidūrusi su situacija, kad pašaras su kalakutiena ir ryžiais alergizuoja, o namuose patiekta natūrali kalakutiena ir ryžiai – ne, nes ruošiami atskirai ir nesusidaro glikoproteinai“.
Tenka pripažinti, kad kol kas alergija iki galo nėra išgydoma. Įmanoma sušvelninti, valdyti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę. Belieka vengti alergenų – atsisakyti alergizuojančio produkto.
„Sausas pašaras daugiau alergizuoja, nes jame yra gausu įvairių baltymų, angliavandenių, spalvą suteikiančių priedų, aromato ir skonio stipriklių, konservantų, stabilizatorių ir kitų kenksmingų priedų, kurie sausuose pašaruose, deja, dar nėra uždrausti. Todėl net ir parenkant specializuotus hipoalerginius sausus pašarus, vis tiek išlieka galimybė, jog augintiniui pasireikš alergija“, – tvirtino Ramunė Dvaržeckienė.
Sausame pašare dedama net dažų, dar vieno nereikalingo ėdalo komponento. „Šunims nerūpi jų maisto spalva. Tai daroma, kad produktas atrodytų patrauklesnis žmonėms – paslėptų pilkšvą spalvą, padarytų maistą panašesnį į mėsą“, – sako Ramunė Dvaržeckienė.
Gyvūnui nustačius alergiją, daugelis šeimininkų pradeda galvoti apie kitas šėrimo alternatyvas, viena jų – BARF mityba. „Tokiu būdu šeriamam gyvūnui šeimininkas gali parinkti mėsą pats, kuri bus be priedų. Taip lengviau išvengti alergenų problemų turimiems gyvūnams“, – teigė A. Pakamanienė.
„Reikia tik noro, o su dideliu noru atsiranda ir galimybės savo augintinius šerti tik natūraliai, t.y. RAW, BARF ar namie ruoštais pašarais“, – kolegei antrino veterinarė R. Dvaržeckienė.
Asociacijos „Už laimingus šunis“ prezidentė Inga Andrulevičienė atkreipia visų šunų šeimininkų dėmesį, kad labai svarbu yra atsakingai rinkis pašarą. Geriausias tas, kuriame didžiausia dalis mėsos ir nurodoma ne tik jos rūšis, bet ir konkrečios sudedamosios dalys. O dar geriau šerti natūralia mėsa.
Domėdamasi užsienio veterinarų tyrimais apie alergijas I. Andrulevičienė atrado labai įdomų šios problemos sprendimo būdą. Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į maistą. Jei imuninė sistema silpna, turime ją stiprinti. Niekas kitas taip nestiprina jos, kaip sveikas maistas ir sportinis aktyvumas. Argi šunys gali būti sveiki, ėsdami negyvą, užkonservuotą, užskanintą pašarą? Iš esmės pakeitę savo šunų mitybą, šeimininkai gali išvaduoti juos nuo alergijų“.
BARF – tai yra sutrumpinimas „bone and raw food“. Tokio maitinimo esmė yra, jog šuniui šeriama žalia mėsa, nepavojingi kaulai, subproduktai, tokie kaip kepenys, inkstai.
„Po kelių mėnesių natūralios mėsos dietos augintiniai ne tik nebesikasys, kailis blizgės, atrodys gyvybingi ir sveiki“, – apie veiksmingą būti išvengti alergijų sako I. Andrulevičienė, asociacijos „Už laimingus šunis“ prezidentė.
„Šuo yra mėsėdis gyvūnas. Todėl juos pradėjus šerti sausais pašarais, kurių sudėtyje didelę dalį sudaro grūdai ar daug krakmolo turintys produktai, pastebimai išaugo, net tapo epidemija ne tik alergijos, bet kitos lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, kepenų, kasos nepakankamumai, diabetas, šlapimo takų akmenligės, antsvoris, suprastėjusi dantų ir dantenų būklė, sąnarių problemos, virškinimo problemos, dirgliosios žarnos sindromas, hiperaktyvumas ir net agresyvus elgesys“, – pasakojo didelę patirtį turinti „Dainavos“ veterinarijos klinikos veterinarijos gydytoja R. Dvaržeckienė.
