„Taip, taip, taip. Dešimt pergalių, mano draugai”, – sušuko S.Vettelis, vakar Pietų Korėjos trasoje laimėjęs dešimtąjį etapą šių metų „Formulės 1” lenktynėse.
Prieš savaitę antrąjį pasaulio čempiono titulą užsitikrinęs S.Vettelis vėl turi ką švęsti.
Vakar jo pergalė įtvirtino ir „Red Bull” komandos triumfą šį sezoną. Likus trejoms lenktynėms S.Vettelio ekipos nebegali pavyti jokia komanda.
„Esu labai laimingas, kaip susiklostė lenktynės, – po finišo sakė S.Vettelis. – Jaučiu, kad šiandien iš automobilio išspaudėme viską.
Po praėjusį savaitgalį laimėto čempiono titulo konstruktorių įskaitoje nugalėti fantastika.”
Kalbėdamasis su Vokietijos žurnalu „Stern” S.Vettelis pasakojo ne tik apie lenktynes, bet ir apie gyvenimą už trasos ribų.
– Kurie metai buvo sunkiausi: praėję, kai laimėjote pirmąjį čempiono titulą, ar šie, kai jį apgynėte?
– Praėjusį sezoną padarėme daugiau mažų klaidų ir jos kėlė mums didžiulį susirūpinimą. Tas jaudulys buvo nereikalingas – normalu, kad sezono metu pasitaiko įvairių nesklandumų sustojus bokse.
Šįmet padarėme mažiau klaidų. Be to, ir suklydę nepuolėme į paniką. Net jei laivas pradėdavo siūbuoti, laikėmės kurso.
– 2006 m. pirmą kartą atsisėdęs į „Formulės 1” bolidą buvote labai sužavėtas.
- Ar per kelerius metus pojūtis pasikeitė?
– Kitaip negu jaunimo varžybose, sėdėdamas prie „Formulės 1” vairo turiu reaguoti į daug daugiau dalykų. Ir turiu mažiau laiko, nes automobilis važiuoja daug greičiau.
Karjeros pradžioje visą dėmesį sutelkdavau vien į važiavimą. Neturėjau laiko pagalvoti, kokia padangų būklė, kada reikia užsukti į boksą, kokią poziciją užima varžovai. Dabar per lenktynes kreipiu dėmesį į šiuos dalykus, jaučiuosi tvirtesnis ir labiau save kontroliuoju.
– Michaelis Schumacheris privatų gyvenimą atribojo nuo šurmulio. Ar šiuo požiūriu jis gali būti pavyzdys?
– Anksčiau sėdėdamas prie televizoriaus žavėjausi lenktynininkais. Pavyzdžiui, Michaeliu. Bet knietėjo žinoti, koks jis iš tikrųjų. Ką geria, valgo? Kas jo draugai, kokia jo šeima?
Suprantu, kad aistruoliai nori šį bei tą žinoti, todėl stengiuosi apie save suteikti šiek tiek žinių. Bet turiu kur nors nubrėžti liniją, priešingu atveju tai užgoš „Formulę 1”. Kai kur galioja skydas su užrašu „Stop”. To galima pasimokyti iš Michaelio.
– Ir jūsų draugė po pergalės nenorėtų jūsų pabučiuoti matant 10 tūkst. žmonių?
– Kartais būtų malonu, jei ji būtų šalia. Ir kartais ji būna kartu. Bet dabar lenktynės yra mano profesija. Juk jūs nesivedate savo žmonos į darbą?
– Bet gal draugė galėtų jus lydėti į vakarėlius?
– Ne. Aš esu verslo kelionėje. Mano draugams, šeimai dažnai tenka verstis be mano draugijos – apsiribojame pokalbiais telefonu. Nes jie nori ir privalo turėti savo gyvenimą. Jie turi būti vertinami ne tik kaip „Vettelio draugė” ar „Sebastiano tėvas”, nes tai sukelia bėdų dėl aplinkinių elgesio, kuris keičiasi greičiau nei tu pats.
Žmonės nebesikreipia: „Ei, Sebastianai, kaip sekasi?” Dabar reiškiama didelė pagarba, pasigirsta didvyrio garbinimo gaidų. Toks elgesys neturėtų susukti man galvos – aplinkiniai iškart tai pastebėtų.
– Jūs turite reputaciją žmogaus, kuris visur nori būti pirmas, kuris aplenkia net prekybos centro eilėje. Bent jau taip apie jus kalbama.
– Neblogas anekdotas. Persūdytas, bet iš esmės nėra klaidingas. Jei ką nors žaidžiu, tarkim, futbolą, irgi noriu laimėti.
– Ar jūsų aplinkos žmonėms nėra sunku, kai tarp jų yra toks, kuris visada nori tik laimėti?
– Gali būti, kad sunku. Bet negaliu pralaimėti vien tam, kad įtikčiau savo draugams. Tiesiog nesu toks.
Neseniai dalyvavau paplūdimio tinklinio turnyre. Ten likome tik treti. Visą likusią dieną buvau blogos nuotaikos.
– Ką rizikingo esate atlikęs už „Formulės 1” lenktynių trasų ribų?
– Kartą esu šokęs iš lėktuvo. Tai buvo šuolis dviviečiu parašiutu JAV. Prieš atlikdamas šuolį pasirašiau sutartį, kad susipažinau su taisyklėmis ir suvokiu riziką.
Pirmame sutarties puslapyje buvo parašyta, kad įmanoma susižeisti. Antrame – įmanoma sunkiai susižeisti ir galbūt net mirti. Trečiame puslapyje stambiomis raidėmis buvo dar kartą parašyta apie mirtį.
– Kaip pavyko šuolis?
– Prieš tai man buvo kalama į galvą: iššokus turiu išskėsti rankas. Aš ilgai buvau ramus. Paskui pasigirdo: trys, du, vienas, šuolis.
Ir tada pamiršau, kad turiu parašiutą ir instruktorių.
Maniau: prakeikimas, lėktuve buvo visiškai saugu ir aš, idiotas, iššokau – tik tiek.
Tai buvo tarsi blogas sapnas.
Po septynių aštuonių sekundžių instruktorius puolė lyg pamišęs plekšnoti man per petį.
Tik tada išskėčiau rankas. Ir tuo metu iš tikrųjų šuolis buvo nuostabus.
„Formulės 1” 16-asis etapas
Pietų Korėjos didysis prizas. Trasos ilgis – 308,630 km (55 ratai).
1. S.Vettelis (Vokietija, „Red Bull”) – 1 val. 38 min. 1,994 sek., 2. L.Hamiltonas (Anglija, „McLaren”) – atsiliko 12,019 sek., 3. M.Webberis (Australija; „Red Bull”) – 12,477 sek., 4. J.Buttonas (Anglija, „McLaren”) – 14,694 sek., 5. F.Alonso (Ispanija, „Ferrari”) – 15,689 sek., 6. F.Massa (Brazilija, „Ferrari”) – 25,133 sek., 7. J.Alguersuari (Ispanija, „Toro Rosso”) – 49,538 sek., 8. N.Rosbergas (Vokietija, „Mercedes”) – 54,053 sek., 9. S.Buemi (Šveicarija, „Toro Rosso”) – 1 min. 2,762 sek., 10. P.di Resta (Škotija, „Force India”) – 1 min. 8,602 sek.
Asmeninė įskaita. 1. S.Vettelis – 349 taškai, 2. J.Buttonas – 222, 3. F.Alonso – 212, 4. M.Webberis – 209, 5. L.Hamiltonas – 196, 6. F.Massa – 98, 7. N.Rosbergas 67, 8. M.Schumacheris (Vokietija; „Mercedes”) – 60, 9. V.Petrovas (Rusija, „Renault”) – 36, 10. N.Heidfeldas (Vokietija, „Renault”) – 34.
Komandų įskaita. 1. „Red Bull” – 558 taškai, 2. „McLaren” – 418, 3. „Ferrari” – 310, 4. „Mercedes” – 127, 5. „Renault” – 72, 6. „Force India” – 49, 7. „Sauber” – 40, 8. „Toro Rosso” – 37, 9. „Williams” – 5.