Senos tradicijos
Iškart, nuo pat F-1 lenktynių atsiradimo Kanadoje, užvirė arši neakivaizdinė kova tarp angliškai ir prancūziškai kalbančių kanadiečių, todėl lenktynės pamečiui vykdavo tiek Mont Tremblant, tiek Mosport Park trasose. Tačiau jau po poros metų pirmoji trasa buvo pripažinta kaip nepakankamai saugi greitųjų bolidų vairuotojams ir išbraukta iš „Formulės-1“ kalendoriaus.
Itin aktyvūs Kvebeko prancūzai, rengdamiesi švęsti Kanados nepriklausomybės šimtmetį ir ruošdamiesi 1967 metais čia vykusiai pasaulinei „Expo“ parodai, neužmiršo investuoti ir į „Formulę-1“. Šv. Lauryno upėje supylę dirbtinę Notr Damo salą, kuriai buvo panaudota 15 milijonų tonų uolienų ir žvyro, iškastų tiesiant Monrealio metro, ir sujungę kelis šios salos bendro naudojimo kelius, sukūrė dar vieną lenktynių gatvėmis, panašiai kaip Melburne ar Monte Karle, trasą.
Pirmosios Kanados „Grand Prix“ lenktynės šioje trasoje įvyko 1978-ųjų spalio 8 dieną, o jų pasižiūrėti susirinko per 70 tūkstančių žiūrovų, norėjusių iš arčiau pamatyti vietinį herojų – Gilles’ą Villeneuve’ą. Būtent jis ir laimėjo inauguracines trasos saloje lenktynes, o po jų kanadiečiams surengė tikrą fiestą.
Po G. Villeneuve’o žūties susidomėjimas F-1 šiek tiek smuko, bet 1996-aisias, kai legendinio Villeneuve’o sūnus Jacques tapo „Williams” pilotu, kanadiečius vėl sugrąžino į tribūnas.
Nors sūnus labai greitai pranoko tėvą, 1997 metais iškovojęs vienintelį karjeroje pasaulio čempiono titulą ir „Formulėje-1“ lenktyniavęs 11 sezonų arba beveik dvigubai ilgiau nei tėvas, tačiau tokios šlovės ir visuotinės tautiečių meilės Jacques‘as nesusilaukė. Gal dėl aikštingo, ypač karjeros pradžioje, charakterio, gal dėl to, jog didžiausiu įžeidimu laikė jo gretinimą su legendiniu tėvu.
Ryškus kanadiečio pėdsakas
Kad ir kokio ryškumo žvaigždės beatvažiuotų į Kanadą, vietinė publika dar tebeieško sąsajų su jų atmintyje neišblėsusiu tėvynainio Gilles’o Villeneuve’o, žuvusio 1982-ųjų gegužės 8-ąją Zolderio (Olandija) trasoje, atminimu.
1977-1982 metais kaip ryškiausia „Formulės-1“ žvaigždė švietęs ir greitai užgesęs „Ferrari“ pilotas taip ir nespėjo įgyvendinti didžiausio savo troškimo – tapti pasaulio čempionu.
Kuo jis taip pavergė publiką? Ne vien bebaimiu ir greitu jo važiavimu mėgavosi komandų vadovai, sirgaliai, žurnalistai ir netgi kolegos bei varžovai iš kitų ekipų. Galbūt netgi daugiau nei už jo ryžtą trasoje lenktynininkas buvo mylimas bei gerbiamas už nuoširdų atvirumą ir gerą humoro jausmą, žmogiškumą.
Gilles‘ui šeima buvo itin svarbi. Jis mėgdavo kartu su savimi į lenktynes vežtis žmoną Joanne ir vaikus. Buvimas kartu su jais raminančiai veikdavo lenktynininką.
G. Villeneuve‘as gaudavo solidų honorarą, tačiau gyveno gana kukliai. Tiesa, jis turėjo neprastą butą Monte Karle, namelį kalnuose, tačiau argi tai iššaukianti prabanga tokio ryškumo žvaigždėms?
Vienintelis, kuo mėgdavo girtis ir kuo atvirai puikavosi G. Villeneuve‘as, buvo jo greitasis „Agusta” sraigtasparnis. „Jis - greičiausias savo klasėje”, - blizgėdavo Gilles‘o akys, kai rasdavo progą tą kam nors priminti.
Greitis buvo tapęs neatsiejama ir dabar tebemylimo kanadiečio gyvenimo dalimi.
Aplinkui – tik vanduo
Žymaus lenktynininko garbei jo vardu pavadintoje trasoje dėl Kanados „Grand Prix” sekmadienį varžysis Europą trumpam jau palikę „Formulės-1” pilotai.
Kadangi lenktynių areną iš visų pusių supa vanduo, trasos konfigūracija ir pati lenktynių bazės infrastruktūra kito labai nedaug. Trasos infrastruktūrai svarbūs pastatai tiesiog remiasi į olimpinį irklavimo baseiną, kuriame 1976 m. virė aštriausios čia vykusių žaidynių batalijos.
Prieš septynerius metus visoje trasoje buvo paklotas asfaltas, kurį dauguma specialistų įvertino kaip šiek tiek minkštoką ir dėl to keliantį tam tikrų problemų komandų vadovams kartu su padangų gamintojais.
Vis dėlto šiemet yra ir kitokių permainų, apie kurias savo oficialiame pranešime prieš Kanados „Grand Prix“ lenktynes informuoja FIA. Palyginti su pernai metais aštuntojo ir devintojo posūkių jungtyje nebeliko žvyro ir velėnos, kuriuos pakeitė asfalto danga.
Kairiajame devintojo posūkio kelkraštyje atsirado „gulintis policininkas“, prieš kurį sportininkams, neišsitekusiems trasoje, neišvengiamai teks sumažinti greitį. Dar viena panaši dirbtinė kliūtis atsirado ir prie išvažiavimo iš keturioliktojo posūkio. Kelkraščiuose, kur tarpai tarp saugos barjerų didesni nei 2 metrai, įrengti papildomi atitvarai.
Traukos centras - „čempionų siena“
Sekmadienio batalijų arena charakterizuojama kaip gana greita, nestokojanti lėtų bei klastingų posūkių, prieš kuriuos tenka be gailesčio spausti stabdžius. Iš viso lenktynių žiede yra 12 posūkių - 5 kairieji ir 7 dešinieji.
Ilga „Casino” tiesioji - greičiausia trasos vieta, kur lenktynininkai lekia 320-330 kilometrų per valandą greičiu.
Tačiau daugiausia netikėtumų kelia šios tiesiosios gale esantis S formos posūkis, prieš kurį tenka labai staigiai stabdyti. Neretai net patyrę pilotai, nespėję sumažinti greičio iki saugaus, atsitrenkia į čia pat boluojančią sieną.
Ne veltui į prie šios vietos esančias tribūnas bilietai išperkami pirmiausia, o žiūrovai šią atkarpą taikliai praminė „čempionų siena”, nes „bučinių“ į ją neišvengia ir daugiausiai patyrę čempionai.
Labiausiai prisitaikiusiu prie šios trasos specifikos laikomas šiemet į „Mercedes“ perėjęs Lewisas Hamiltonas, ir pernai įrodęs savo pranašumą Kanadoje. Tačiau beveik kasmet čia nutinka ir nemažai siurprizų, kai, regis, į aukštas vietas nepretenduojantys sportininkai ima ir pralenkia favoritus.
Pavyzdžių toli ieškoti netenka. Pernai po lenktynių ant nugalėtojų pakylos vietą šalia L. Hamiltono užėmė „Lotus“ pilotas Romainas Grosjeanas ir „Sauber“ lenktynininkas Sergio Perezas.
2011 m. čia vykusios lenktynės dėl stiprios liūties prasidėjo paskui saugos automobilį, o po 24 rato buvo nutrauktos net dviem valandoms. Vėliau atnaujintos pakartotiniu startu vėlgi paskui saugos automobilį.
Į istoriją jos pateko ne tik kaip ilgiausiai trukusios varžybos, bet ir kaip labai avaringos, kai teisėjai tiesiog nespėjo „dovanoti“ baudų per lietaus šleifą ne tik atitinkamų vėliavų, bet ir beveik nieko nematantiems sportininkams.
Ažiotažas dėl padangų
Tačiau komandų vadovai ir strategai labiausiai jaudinasi dėl padangų. Juk buvo oficialiai pranešta, jog pradedant VII etapo lenktynėmis F-1 „apavo“ tiekėjai „Pirelli“, reaguodami į kritiką, keis padangų sudėtį. Permainos nusikels į kito etapo lenktynes, vyksiančias Didžiojoje Britanijoje.
„Pirelli“ gamintojai jau pranešė, kad į Kanadą jie atveža Medium tipo slikus ir SuperSoft, o penktadienį per laisvąsias treniruotes sportininkai pirmą kartą galės išbandyti ir naujos konstrukcijos Medium padangas.
„Lenktynės Kanadoje – vienos sunkiausiai prognozuojamų čempionato kalendoriuje. Itin dideli krūviai dėl staigių stabdymų bei pagreitėjimų tenka padangoms, - išvykdamas į Kanadą kalbėjo „Pirelli“ autosporto padalinio vadovas Paulas Kembery. – Todėl naujovę iškart mesti į kovos verpetus, kurios viena svarbiausių sudedamųjų dalių būna padangos, šiek tiek rizikinga ir galbūt neprotinga. Mes tikimės, jog komandos Monrealyje pasirinks dviejų-trijų sustojimų taktiką, nors tiksliau prognozuoti bus lengviau po penktadienio laisvųjų treniruočių“.
Taigi, Kanadoje laukia viena didesnių sezono naujovių – pakoreguotos „Pirelli“ padangos, kurių kiekviena ekipa susipažinimui gaus po du komplektus. Padangų gamintojai pareiškė esą daugiau nei tikri, jog naujiena, kuri pilnai debiutuos Silverstoune Didžiosios Britanijos „Grand Prix“ metu, patiks ir sportininkams, ir komandoms.
Taip tikimasi užbaigti kalbas apie nekokią šlovę „Pirelli“ gamintojams pelniusias sproginėjančias ir pernelyg greitai dylančias padangas, dėl kurių ekipos ypač kentėjo Bahreino ir Ispanijos „Grand Prix“ lenktynių metu.
Kanada, Gilleso Villeneuve‘o trasa
Sekmadienis, birželio 7 d. 21 val. (Lietuvos laikas)
„Formulės-1“ 2013 m. čempionato VII etapo lenktynės
Distancija - 305,270 km
Ratų skaičius - 70
Vieno rato ilgis - 4,361 km
Debiutavo „Formulės 1“ kalendoriuje - 1978 m.
Trasoje surengta „Formulės-1“ lenktynių - 33
Trasos rekordas - 1 min. 12,275 sek., Ralfas Schumacheris (2004 m.)