Labai anksti, iki pirmenybių pabaigos likus dar šešių (Singapūre, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Indijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Brazilijoje) etapų varžyboms, „Formulė-1“ palieka Senąjį žemyną ir jau Italijoje atsisveikina su Europos trasomis. Kadangi dauguma lenktynininkų – europiečiai, suprantama, jie ir ne tik jie norės kuo skambesnio atsisveikinimo akordo.
Moncoje, kur „Formulė-1“ svečiuojasi nuo pat pirmojo čempionato, įvykusio 1950 metais, ir kurioje pirmosios automobilių žiedinės lenktynės buvo surengtos dar anksčiau – 1922-aisiais, nuobodžių varžybų neprisimena niekas. Automobilių sporto karaliene vadinamos „Formulės-1“ lenktynininkai sekmadienį čia kausis jau dėl 63-iojo Italijos „Grand Prix“.
Nesunku suskaičiuoti, kad dėl svarbiausio šalies trofėjaus greitųjų bolidų vairuotojai čia varžosi kasmet, išskyrus tik vienintelį atvejį daugiau nei šešių dešimtmečių istorijoje, kai 1980 metais Italijos „Grand Prix“ Nelsonui Piquet buvo įteiktas Imoloje.
Neprailgstanti šventė
Tikru variklių žudiku pramintas Moncos lenktynių žiedas laikomas greičiausia iš visų „Formulės-1“ trasų. Vieno rato ilgis – 5 km 793 m. Lenktynininkams sekmadienį iš viso teks įveikti 53 ratus arba 306,72 km distanciją.
Jei nebūna avarijų, dėl kurių stabdomos varžybos, ar lietaus, lenktynės čia vyksta trumpiausiai, nes išvystomi milžiniški greičiai. Lygiai prieš dešimtmetį, 2003 m. Moncoje užfiksuotos greičiausios lenktynės per visą šios sporto šakos istoriją. Jas laimėjęs „Ferrari“ lenktynininkas Michaelis Schumacheris 306,72 km ilgio trasą įveikė per 1 val. 14 min. 19,838 s, važiuodamas vidutiniu 247,585 km/val. greičiu.
Ankstesnis greičio rekordas, išsilaikęs net 32 metus, irgi buvo užfiksuotas toje pačioje Moncos trasoje ir priklausė britui Peteriui Gethinui. 1971 metais jis laimėjo lenktynes distanciją įveikęs vidutiniu 242,615 km/val. greičiu.
2003 m. etapo laimėtojas pagerino ir vieno Moncos trasos rato įveikimo greičio rekordą. Greičiausiąjį – keturioliktąjį – lenktynių ratą M.Schumacheris nulėkė per 1 min. 21,832 s, važiuodamas vidutiniu 254,848 km/val. greičiu.
Tačiau šis Michaelio pasiekimas, kuris Moncoje laimėjo daugiausia, net 5 Italijos „Grand Prix“, išsilaikė vos metus, kai 2004-aisiais jį pagerino kitas tuomet besąlygiškai dominavusios „Ferrari“ pilotas – Rubensas Barrichello, rekordo kartelę pakėlęs iki 1 min. 21,046 s. Šio Brazilijos lenktynininko pasiekimo iki šiol niekam nepavyko pagerinti.
Patikimumo egzaminas ne tik varikliams
Variklių gamintojai būtent Moncoje kasmet laiko kokybės ir patikimumo egzaminą. 1236 metrų tiesioji pagal jos ilgį nusileidžia tik Indianapoliui, į kurį šiemet „Formulė-1“ neužsuks. Kartu su kelių posūkių kombinacija Moncos trasoje apie 75 proc. laiko lenktynininkai važiuoja iki galo nuspaudę akceleratoriaus pedalą. Šiuo atžvilgiu šalia Milano esančiai trasai lygių nėra.
Tačiau maksimalias apkrovas išlaiko anaiptol ne visų bolidų jėgos agregatai. Be variklių, nemenki išbandymai čia tenka ir stabdžiams bei padangoms, nekalbant jau apie pačius vairuotojus. Nepaisant didelių visiems čia tenkančių išbandymų, Moncą mėgsta absoliuti dauguma „Formulės-1“ pilotų. Jie pergalę šioje trasoje laiko ne mažiau prestižine nei garsiajame Monte Karle.
„Monca, panašiai kaip ir Spa, – vienos iš nedaugelio „Formulės-1“ kalendoriuje belikusių trasų, kuriose didžiausiais krūvis tenka bolidų varikliams, – teigia pagrindinis „Ferrari“ motoristas Luca Marmorinis. – Netgi vienos variklio arklio galios persvara ar stygius čia gali turėti didžiulę, kone lemiamą reikšmę, todėl iš aštuonių leidžiamų per sezoną naudoti variklių rezervo lenktynėms Moncoje visada stengiamės montuoti naują.“
Viena iš klasikinių automobilių sporto arenų – „Autodromo Nazionale di Monza“ – nuolat atnaujinama pagal vis griežtėjančius saugumo ir kitus reikalavimus. Jos šeimininkų pastangos, turtinga istorija ir visuotinė italų meilė automobilių sportui leidžia tikėtis, kad devynių dešimtmečių istoriją ir puikias tradicijas turinčioje trasoje „Formulės-1“ varžybos bus rengiamos dar ilgai.
„Ferrari“ namų lenktynės
„Formulės-1“ etapo batalijos Moncoje – ypatingos „Ferrari“ komandai, kuri jas laiko namų lenktynėmis. Tačiau iš dabar lenktyniaujančių pilotų Moncos aukštumą du kartus laimėti yra pavykę tik Fernando Alonso. Tiek pat Italijos „Grand Prix“ apdovanojimų – ir pirmenybių lyderio, „Red Bull“ piloto Sebastiano Vettelio kolekcijoje, o pernai čia triumfavo „McLaren“ garbę gynęs Lewisas Hamiltonas.
Beje, pirmąją pergalę S.Vettelis Moncoje iškovojo dar 2008-aisiais, atstovaudamas „Toro Rosso“. Kalbama, kad šis laimėjimas jaunajam vokiečiui kartu reiškė ir išankstinį bilietą į „aukščiausiąją lygą“ – „Red Bull“ komandą.
„Tai įsimintiniausias įvykis mano gyvenime, kurio iki šiol negaliu pamiršti. Negaliu apsakyti to jausmo, kurį patyriau pirmą kartą užkopęs ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio, o Monca buvo ir liks geriausia arena, į kurią visada norisi sugrįžti“, – rengdamasis Italijos „Grand Prix“ varžyboms kalbėjo rimtų ketinimų ir šį sekmadienį neatsisakantis S.Vettelis.
„Lenktynės Moncoje – daugiau nei ypatingos „Ferrari“, kurių reikšmę gali pajusti į raudonųjų komandą perėjęs tik iš kitos ekipos, – sako buvusios „Jordan“ bendradarbis, o dabar Felipe Massos lenktynių inžinierius Robas Smedlis. – Užtektų pamatyti, kaip tribūnoje kartu įsitaiso trisdešimtmetis šeimos galva, jo tėvas, senelis ir kelerių metų anūkas, kai kam – proanūkis, o visos tribūnos nusidažo praktiškai tik viena – „Ferarri“ spalva.
2010 metais, kai lenktynes laimėjo F.Alonso, o F.Massa finišavo trečias ir kai ant podiumo atsidūrė visa italų komanda, atrodė, kad „Ferrari“ vėliavų miškas trumpam užtemdė saulę, o euforijos apimta minia nušluos viską pakeliui.
Svarbu ir strategija bei taktika
Tokiose greitose lenktynėse, kaip Moncoje, kiekviena sutaupyta ar prarasta sekundė – vos ne aukso vertės. Todėl prieš Italijos „Grand Prix“ batalijas paprastai didesnis nei įprastai galvos skausmas kankina komandų strategus ir taktikus.
Pakanka prisiminti kad ir pernykštį pavyzdį, kai „Sauber“ pilotas Sergio Perezas, startavęs iš dvyliktosios pozicijos, lenktynių Moncoje finišo liniją kirto antras. Tokį meksikiečio laimėjimą lėmė lenktynių pradžia kieto mišinio padangomis, su kuriomis jis ilgai išsilaikė trasoje iki vėlyvo pirmojo sustojimo, sėkmingų lenkimų antroje lenktynių fazėje ir su minkšto mišinio padangomis įgyto pranašumo finišuojant. Toks scenarijus veikė be priekaištų ir padėjo S.Perezui išsikovoti vietą pajėgesnėje „McLaren“ ekipoje.
Atsižvelgus į tai, kad techninės priežiūros zonoje šiemet greitis sumažintas iki 80 km/val., neturėtume nustebti, jei drąsiausios komandos pasirinks vieno sustojimo boksuose taktiką. Problema tik ta, kokiomis padangomis pradėti lenktynes ir kurias pasilikti finišui?
Nors padangoms dėl didžiulio greičio tenka nemenkos apkrovos, tačiau jos čia dyla ne taip sparčiai, nes posūkių, kuriuos lenktynininkai įveikia važiuodami dideliais greičiais, čia nėra daug. Iš visų vienuolikos sudėtingesniais galima laikyti vos tris – abu „Lesmo“ ir „Parabolica“.
Papildomų problemų dėl padangų gali kilti, jei labai įkais trasos danga. Tada bolidų apavas dėl didelių greičių ir aukštos temperatūros gali įkaisti ir netekti savo būtinų savybių. Toks įvykių posūkis irgi tikėtinas, nes sinoptikai Moncoje prognozuoja labai karštą, be lietaus savaitgalį.
Tačiau prognozuoti, kas Moncoje sekmadienį ragaus pergalės šampano, sunkesnis nei sinoptikų uždavinys, nors pretendentų irgi nėra labai daug. Juk šiemet pergalių skonis kol kas pažįstamas vos penkiems pilotams: S. Vetteliui (5 pergalės), F.Alonso ir Nicui Rosbergui (po 2) ir Kimi Raikkonenui bei L.Hamiltonui (po 1), o visas kvalifikacijose laimėtas pirmąsias startines pozicijas dalijasi dar mažesnė grupė sportininkų – tik S.Vettelis, N.Rosbergas ir L.Hamiltonas.
Tačiau Monca – viena iš nedaugelio trasų, kurioje pergalę gali lemti atsitiktinumo, vykusiai parinktos taktikos ir strategijos bei kiti faktoriai. Jau dabar kuluaruose sklinda kalbos, kad daugelis komandų, ypač lenktynes pradėsiančių ne pirmajame dešimtuke, gali rinktis pernykštę S.Perezo strategiją ir, žinoma, tikėtis tokios pat sėkmės.
Tačiau greitoji Monca garsėja dar viena unikalia savybe – kasmet lenktynės čia skirtingos.
