„Aš žinau, ką M.Schumacheris išgyvena“, - „Road & Track” žurnale rašo leidinio automobilių bandymų skyriaus redaktorius R.Warneris. Jis atsigavo po smegenų traumos ir gyvena pilnavertį gyvenimą, vis prisimindamas įvykius, kurių atspindžius išvysti galima ir M.Schumacherio, kuriam penktadienį sukanka 45-eri, istorijoje.
Lrytas.lt pateikia R.Warnerio straipsnį.
***
Aš viliuosi ir tikiu, kad jis visiškai atsigaus ir tai padarys neįtikėtinai greitai. Dabar didžiausias galvos skausmas – epiduralinė hematoma. Tai – kraujavimas į smegenis ir jų tinimas. Smegenų paburkimas gali sukelti tragiškas pasekmes, tačiau yra keletas dalykų, kurie gerina M.Schumacherio galimybes pasveikti.
Pirmiausia, jis susižeidė slidinėdamas šaltame ore, o tai padeda sumažinti kaukolės spaudimą. Antra, jis buvo greitai surastas ir iškart išgabentas į ligoninę. Trečia – chirurgai greitai įvertino ir nustatė problemą, atliko operaciją, sustabdydami spaudimą.
Tai priežastys, kodėl medikai ir toliau jį laiko dirbtinai panardinę į komą – greičiausiai naudojant vaistą propofolį – ir yra sumažinę jo kūno temperatūrą. Koma ir mažesnė temperatūra leidžia sumažinti smegenų aktyvumą, o tai padeda užkirsti kelią tinimui ir stabilizuoja pacientą.
Beje, Michaelis, ko gero, neprisimins šio incidento.
Ne, aš nesu gydytojas. Ir ne, aš ne šiek tiek tuo pasidomėjau. 2013 metų vasario septintąją aš nukritau nuo tilto. Iš maždaug 12 metrų aukščio nusileidau ant akmenuotos žemės. Kai mane „Viper“ ir „Mercedes“ automobilių bandymų ir palyginimų komanda rado, aš buvau šoko būsenos ir be sąmonės.
Mano galva buvo ant kraujuoto akmens, o kūnas – šaltame kalnų upelyje. Kai mane ištraukė iš upelio, mano kūnas jiems padėkojo krauju apvemdamas jų rūbus.
Aš taip pat buvau sraigtasparniu nugabentas į ligoninę. Aš taip pat patyriau epiduralinę hematomą, man buvo dirbtinai sukurta koma.
Mano šeima, draugai ir viršininkas sulaukė niūraus būklės įvertinimo. Mano šansais likti gyvam buvo labai abejojama.
Tačiau aš čia – po mažiau nei vienuolikos mėnesių rašiau šį tekstą.
Esu „Road & Track” žurnalo automobilių testuotojas. Ir dabar vis dar esu vyriausias bandytojas. Praėjusį mėnesį važiavau su „BMW M3 LRP“, tad dar išmėginu ir lenktynių automobilius.
Esmė tame, kad aš esu įprastos formos vyrukas, kuris visiškai atsigavo. M.Schumacheris vis dar išlieka vienu geriausią fizinę formą turinčių žmonių planetoje. Po daugiau laiko net nematau priežasčių, kodėl jis negalėtų atsitiesti ir pasiekti tokią pat formą.
Jeigu jis išgyvens tai, ką aš, tai artimiausias porą savaičių bus lyg ant adatų. Gydytojai atsisako suteikti netikrą viltį, todėl savo vertinimus išsako atvirai ir taip, kaip yra. Jie visuomet kalba apie progresą, paminėdami galimus žingsnius atgal, kol nėra tikri, kad ateitis bus geresnė.
Mano koma truko dvi savaites. Per tą laiką jie pasakė mano šeimai, kad galiu mirti. Bet aš nemiriau. Tada jie sakė, kad man gali reikėti gyventi su respiratoriumi. Man jo nereikia. Tada jie sakė, kad galiu nieko neatsiminti. Aš pamenu visus. Ir diena iš dienos jie įspėdavo apie galimą bėdą, kurios nebuvo. Žingsnis po žingsnio aš tiesiog įrodžiau, kad jie klydo.
Tada aš supratau, kas man nutiko. Mano neįtikėtina šeima mane tiesiog apipylė palaikymu (iš tiesų jie mane apipylė ir vandeniu, nuprausdami). Su jų pagalba ir užsidegimu mano tikslas nekito – norėjau sveikti.
Dabar pagalvokite, kas galėtų būti labiau motyvuotas ir susitelkęs į tikslo siekimą už M.Schumacherį. Aš nesugalvoju. Jis kiekvieną problemą mato kaip iššūkį, kurį reikia įveikti. Kiekvienas žingsnis atgal – pamoka, iš kurios reikia mokytis. Kiekvienas randas primena, kad ne visada mes kontroliuojame gyvenimą.
Mano mintys – su M.Schumacheriu. Man prireikė savaičių, kol supratau savojo incidento rimtumą. Mano galvoje tarp žiūrėjimo per tiltą ir atsimerkimo, kai aplink mane stovėjo visa šeima, nepraėjo nė kiek laiko. Aš visiškai nesiorientavau.
Kodėl aš negaliu išsižioti? Kodėl mano ranka sustingus? Kas tai per vamzdeliai? Kodėl aš toks pavargęs? Tai klausimai, kurių atsakymams prireikė laiko.
Dar keletas savaičių praėjo, kol aš supratau savo žmonos skausmą, viską, ką turėjo išgyventi šeima. Todėl mano širdis – kartu su Schumacherių šeima. Tai sunkūs ir nežinios laikai. Naktys ligoninėje – ilgos. Ten girdimi nuolatiniai pypsėjimai. Nėra šviežio oro. Sterili aplinka dusina.
Tačiau turi išlikti stiprus, užpildyti kambarį meile ir gėriu. Galvokite pozityviai. Sirgaliai, galvokite apie Michaelį, linkėkite jam pasveikti, suteikite jėgų. Pažadu, tai padės žmogui, kurį mylite.
Man tai padėjo.
