Iš dirbtinės komos pabudę pacientai pradžioje būna sutrikę, bet po ilgos komos tai normalu. Kai viskas vyksta sėkmingai, pacientas atsigauna per keletą valandų ar dienų. Svarbiausia, kad jis žinotų, kas toks yra, kur yra, ir atpažintų savo artimuosius.
Tuo tarpu testus medikai atlieka ir per patį budimo procesą. Tikrinama, ar veikia nervinis ryšys iš raumenų į smegenis ir priešingai.
Daug pasakantis testas yra mirksėjimo reflekso patikrinimas. Medvilnės tamponu priliečiamas akies obuolys ir žiūrima, ar akis mirktelės. „Geriausiu atveju nervai nusiųs smegenims informaciją „kažkas dirgina akį“, ir šios duos signalą raumenims – užsimerkti. Jeigu veikia šis refleksas, gydytojas gali atlikti kitus testus“, - aiškina medicinos profesorius iš Hamburgo Heinzpeteris Moecke.
Po to gydytojai bandys užmegzti su M.Schumacheriu akių kontaktą, tikrins, ar jis atpažįsta daiktus ir ar gali formuluoti žodžius. „Iš jo reakcijų jie galės suprasti, kaip jis jaučiasi, ar ar jam skauda“, - sako Berno neurochirurgas Andreasas Raabe.
Tačiau svarbiausias vaidmuo budimo procese tenka šeimai. Artimieji turi jį liesti, su juo kalbėtis.
„Artimųjų kalbinimas yra labai efektyvu. Taip pat galima jam per ausines leisti jo mėgstamą muziką ir žiūrėti, ar jis reaguoja, - aiškina šveicarų neurologas Erichas Riedereris. - M.Schumacherio atveju siūlyčiau paleisti variklio gaudesio įrašą. Tokiam sportininkui, kaip jis, būtų labai gerai, jeigu jo emocijas pažadintų „Ferrari“ variklio griausmas“.
Parengė Jurgita Noreikienė
