Dakaro metraščiuose yra 15 mūsų šalies atstovų pavardžių. Vieni Dakaro tik vos paragavo, kiti šia liga užsikrėtė ilgam.
Pradžia - beveik prieš 20 metų
Pirmasis Dakaro ralyje 1995 m. mūsų šalies vardą įrašė daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Romualdas Beresnevičius. Tiesa, sėdęs ant motociklo, vyras neįveikė klastingos Sacharos iš pirmo karto. Kur kas geriau jam sekėsi po penkerių metų. 2000 m. su šturmanu Arūnu Lekavičiumi jis pasiekė finišą Egipto piramidžių papėdėje. Ekipažas liko priešpaskutinis iš 95-ių finišavusių.
Neapsikentęs intrigų Lietuvoje R. Beresnevičius baigė karjerą, o A. Lekavičiui vieno Dakaro neužteko. Jis yra daugiausiai kartų jame startavęs lietuvis. Po dviejų metų jis grįžo jau kaip pilotas, o jam talkino žurnalistas Valdas Valiukevičius. Abiejų debiutas nebuvo sėkmingas ir dėl gedimo lenktynininkai nebaigė varžybų.
Visgi, tais metais trispalvė suplevėsavo ant finišo podiumo. Ginto Petraus ir Viktoro Kaštelionio ekipažas finišavo 52-as iš 53-ijų finišą pasiekusių sportininkų.
2003 m. G. Petrus dar kartą pasiekė finišą, tiesa jau be V. Kašteliono. Jis startavo su vienintele iki šiol Dakare dalyvavusia lietuve – Milda Čijunskaite. Pora pasirodė geriausiai iš trijų tais metais dalyvavusių ekipažu.
G. Petrus ir M. Čijunskaitė liko 55-i, tuoj po jų finišavo A. Lekavičius ir V. Valiukevičius, o debiutantai Aurelijus Petraitis ir Antanas Juknevičius atvažiavo paskutiniai – 61-i.
Sėkmingi metai, matyt, lietuviams įsirėžė stipriai į sąmonę. G. Petrus įsimylėjo Afriką ir dar praėjusiais metais dalyvavo „Africa Eco Race“, varžybose, kurios vyksta senosiomis Dakaro trasomis, o A. Juknevičius nuo tada beveik kasmet dalyvauja Dakare – kaip šturmanas, pilotas ar komandos vadovas.
Trys lietuvių startai ir trys finišai 2003-iaisiais optimistiškai nuteikė mūsų tautiečius, tačiau geresnių rezultatų reikėjo laukti šešerius metus.
Pietų Amerika lietuvius vilioja labiau
2004-aisiais A. Petraitis ir A. Juknevičius iš lenktynių pasitraukė jau po trečiojo etapo.
2007-aiais A. Petraičiui nepadėjo ir naujas šturmanas Šarūnas Paliokas. Dakaro nebaigė ir G. Petraus bei M. Čijunskaitės-Petrus pasirodymas. Abu ekipažai pasitraukė dėl techninių gedimų.
Dakarui persikėlus už Atlanto, lietuviai grįžo su griausmu. 2009-aisiais jame dalyvavo net septyni mūsų tautiečiai. Po keturiolikos metų pertraukos lietuviai į Dakarą grįžo su motociklais. Net trys mūsų šalies sportininkai – Š. Paliokas, Balys Bardauskas ir Mindaugas Slapšys startavo Buenos Airėse, bet finišą pasiekė tik M. Slapšys. Jis liko 99-as.
Tarp automobilininkų „iššovė“ A. Petraičio ir A. Juknevičiaus ekipažas. Jie užėmė 25-ą vietą – aukščiausią nei kuris kitas lietuvių ekipažas iki šiol. Dakare vėl startavęs A. Lekavičius ir šturmanas Ramūnas Kručkauskas finišo nepasiekė.
2012 m. sėkmingai Dakare motociklu startavo žemaitis Gintautas Igaris. Jis liko 81-as. Tiesa, kitais metais nieko panašaus jam pakartoti nepavyko. Motociklininkas labai skaudžiai vertėsi ir namo grįžti turėjo sugipsuotas.
Visgi, 2013-aisiais Lietuvos garbę apgynė B. Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas. Lenktynininkas jų debiutinis Dakaras sapnuosis dar ilgai. Kelios rimtos avarijos ir aplamdytas „OSCar“ automobilis vertė išsižioti net visko mačiusius Dakaro organizatorius. Teisėjai paskutiniame uždarame parke, kai lenktynės jau oficialiai baigtos, B. Vanagui ir S. Jurgelėnui plojo atsistoję. To nesulaukia net didžiausios automobilių sporto žvaigždės.
2014 m. B. Vanagas į Dakarą grįžo su didesne patirtimi ir nauju šturmanu Andrejumi Rudnickiu. Nuolatinės techninės problemos stabdė ekipažą, tačiau garo užteko savo rezultatą pagerinti 30-ia pozicijų.
Tais pačiais metais piloto kėdėje debiutavęs A. Juknevičius ir šturmanas Vytautas Obolevičius liko 56-oje pozicijoje.
Per 20 metų beveik visi Dakare startavę lietuviai pasiekė finišą, tiesa, ne visada iš pirmo karto, o dažnam ir kildavo minčių kodėl jie startavo iš viso. Tik trys iš 14-os mūsų tautiečių užstrigo kopose ar plynėse. Ar jie liko musę kandę? Kažin. Dakaras gali prilygti kelionei į kosmosą. Labai nedaug bet kokio sporto varžybų gali pasiūlyti tokio lygio savo fizinių ir psichologinių jėgų pasitikrinimą, o mums lieka didžiuotis, kad atsiranda mūsų tautiečių, kurie ir mums įkvepia savo asmeniniams „Dakarams“.
