„Formulė 1“ serga. Kadaise populiarios lenktynės tampa vis mažiau įdomios žiūrovams, o komandos svaidosi kaltinimais arba skelbia apie bankrotą.
Kritikos strėlės vis dažniau sminga į „Formulės 1“ komercijos teisių valdytoją – visagaliu vadinamą Bernie Ecclestone‘ą.
Kyšininkavimu apkaltintas 84 metų verslininkas niekaip neužleidžia savo posto. Nors nelabai ir yra kam.
Kita vertus, sąlygas diktuoja ne jis, o stipriausios komandos.
Per brangu ir nuobodu
„Formulei 1“ skauda galvą, bet ji neserga vėžiu“, – pakiliai tikino Pasaulio automobilių federacijos (FIA) prezidentas Jeanas Todtas.
Tik vargu ar taip mano šių lenktynių mėgėjai, kurių gretos kasmet retėja. Patys „Formulės 1“ pilotai, siekdami išsiaiškinti ateities perspektyvas, užsakė žiūrovų nuomonių tyrimą.
Apklausos rezultatai buvo nekokie: aistruoliams lenktynių serija pasirodė nuobodi, brangi ir per daug lėta.
Nenuostabu, kad žiūrovų gretos retėja. Antai energinių gėrimų kompanijos „Red Bull“ įsigytame bei atnaujintame „A1“ lenktynių žiede, kuris žinomas kaip „Red Bull Ring“, 2014 metais Austrijos didžiojo prizo varžybos per keturias dienas sutraukė 225 tūkstančius žiūrovų, o šįmet – perpus mažiau.
Norintys pamatyti, kaip 20 greičiausių pasaulio automobilių vairuotojų suka ratą po rato, už tokį savaitgalį turi pakloti 250–500 eurų. Akivaizdžiai per brangu.
Tik kaip atpiginti bilietus, jei didžiulių sumų už teisę rengti bet kurį etapą reikalauja B.Ecclestone‘as ir jo komanda?
Todėl „Formulė 1“ eksportuojama į tokias šalis kaip Azerbaidžanas. Pastarajame jau kitąmet vyks vienas sezono etapų.
Nespėja suprakaituoti
Daugelyje valstybių sumažėjo ir televizijos žiūrovų auditorija.
„Nuo Melburno lenktynių televizijos auditorija vėl auga.
Tačiau „Formulė 1“ nebe tokia įdomi. Dabar ten svarbiausi techniniai reguliavimai ir saugumas“, – sakė žinomas Austrijos „Formulės 1“ lenktynininkas, RTL televizijos kanalo komentatorius ir „Mercedes“ komandos priežiūros tarybos narys Niki Lauda.
Anksčiau pilotai vis skųsdavosi patiriantys didžiulį fizinį krūvį. Dabar jiems tikrai nebereikia taip stengtis – tai pastebi ir žiūrovai.
„Ant pakylos stovintys bolidų pilotai net nebūna suprakaitavę“, – gūžčiojo pečiais N.Lauda.
Jau dairosi išeičių
Lenktynėms reikia daugiau įtampos. Todėl jau skamba siūlymai, kad plačios trasų apsaugos zonos būtų sumažintos. Tuomet menkiausia piloto klaida gali jam kainuoti aukštesnę vietą.
Be to, bolidai turėtų atrodyti agresyviau ir būti greitesni. Planuojama, kad 2017 metais jie kiekvieną ratą turėtų įveikti šešiomis sekundėmis greičiau.
Yra nemažai abejonių ir dėl 2014 metais pradėtų naudoti 1,6 litro V6 variklių su hibridine sistema. Naujoji technologija kainuoja 17–22 milijonus eurų – dvigubai daugiau, palyginti su V8 kartos varikliais.
Tai – prabanga, kurios negali sau leisti tokios komandos kaip „Force India“, „Lotus“, „Sauber“ ar „Manor“.
Todėl galingos ekipos – „Ferrari“, „Mercedes“, „Red Bull“ – jų metų biudžetas siekia ketvirtį milijardo eurų, pasipūtę žvelgia į savo konkurentus, gyvenančius ne pagal išgales. Tik žiūrovams nelabai įdomu, kai kasmet lyderiai būna žinomi iš anksto.
Didžioji dalis – milžinams
Pasiturimai gyvenantys „Formulės 1“ milžinai susižeria didžiąją dalį pajamų, kurias rengėjai gauna už televizijos transliacijas ir iš rėmėjų bei trasų valdytojų.
Iš 1,5 milijardo eurų 65 procentai nubyra komandoms.
„Ferrari“, „Red Bull“, „Mercedes“, „McLaren“ ir „Williams“ dėl sumanių derybų yra privilegijuotos ir gauna specialias išmokas. Visiškai nesvarbu, kokie yra šių komandų rezultatai.
Už tai jos įsipareigojo iki 2020 metų dalyvauti „Formulės 1“ pasaulio čempionatuose.
Likusioms komandoms lieka tik kovoti dėl kiekvieno taško, kad šiek tiek atsiriektų nuo milijardinio pyrago.
„Tam, kas net ir FIFA yra skandalinga, čia nuolat pritariama“, – teigė vienos „Formulės 1“ komandų vadovas.
Šiuo metu Europos Komisija tikrina šias sutartis. Jei bus nustatyta, kad jos pažeidžia konkurencijos teisę, tuomet iki 2020 metų sudarytos sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis ir reikėtų derėtis iš naujo.
Riboti biudžetų nenori
Nuo 2009 metų svarstoma dėl aukščiausios komandų biudžeto ribos, kurią pasiūlė buvęs Pasaulio automobilių federacijos prezidentas Maxas Mosley. Tačiau tokio pasiūlymo niekada nepajėgta įgyvendinti.
Tačiau elitinės „Formulės 1“ komandos, sudarančios vadinamąją strategijos grupę, kartu sprendžia ir dėl taisyklių bei jų pokyčių. Kai kalbama apie pinigus, jų balsai irgi itin svarūs.
Kadangi „Ferrari“, „Mercedes“, „Red Bull“ ir „McLaren“ negalima perkalbėti, M.Mosley pasiūlė savotišką masalą.
Komandos, pasisakančios už biudžeto limitą, mainais už tai gauna daugiau techninių laisvių. Kitaip tariant, joms galiotų švelnesni techniniai apribojimai.
„Jei visos komandos būtų pakankamai stiprios ir galėtų nesunkiai pragyventi, jos sutelktų pastangas konkurencingiems automobiliams sukurti.
Tuomet sportas būtų geresnis“, – sakė „Force India“ komandos vadovas Vijay Mallya.
Rūpi asmeniniai interesai
Vis dėlto „Formulės 1“ pasaulyje sporto principus užgožia ambicijos. Antai „Red Bull“ komanda nuo 2014-ųjų atsilieka nuo savo varžovo „Mercedes“ ir laiko save naujojo reglamento dėl variklių auka.
Todėl ir jos savininkas Dietrichas Mateschitzas nuolat grasina pasitraukti, nors „Red Bull“ prie „Formulės 1“ sutartimis prirakinta iki 2020-ųjų.
„Mes tik atkreipiame dėmesį į tai, kad būtų pašalintos kliūtys, su kuriomis susiduriame trasoje. B.Ecclestone‘as ir J.Todtas privalo spręsti „Formulės 1“ problemas“, – sakė „Red Bull“ komandos vadovas Christianas Horneris.
Tačiau atrodo, kad nei „Formulės 1“ bosas B.Ecclestone‘as, nei FIA prezidentas savo valdose neturi realios valdžios. O pačių komandų atstovai tarpusavyje moka tik rietis.
„Mes negalėjome susitarti net dėl kondicionierių. N.Lauda norėjo juos išjungti, o „McLaren“ vadovas Ronas Dennisas buvo prieš“, – taip Ch.Horneris apibūdino pastarąjį „Formulės 1“ susitikimą.
