Dalyviai demonstravo tiksliausias trajektorijas, žiežirbas iš pasibaigusių padangų, o geriausiai pasirodę paskendo padangų dūmų debesyse.
Po visą dieną trukusių „Time Attack“ važiavimų ir rekordinio Jono Poškaus rato, visi „Autoreivo“ žiūrovai būriais patraukė „Šeryklos“ link. Saulei besileidžiant čia pradėjo rinktis šonaslydininkai, papuošę savo automobilius įmantriausiu apšvietimų.
Saulėlydžio „bardakas“
Į trasą buvo išleidžiama po 7 lenktynininkus, kurie demonstravo, kad automobilį galima valdyti tik rankiniu stabdžiu ir brutalia variklio galia. Dalyviai demonstravo preciziškumą, buferiais lietė trasos kraštus, o ant besišypsančių žiūrovų veidų leido padangų dulkės. Laisvo stiliaus važiavimus vėliau pakeitė japoniškos kultūros „driftas“. Dalyviai skersai važiavo vienas šalia kito ir identiškai atkartojo trajektorijas. Įspūdingiausius reginius čia dovanojo „Team Beat“ komandos nariai ir broliai Daunoravičiai.
Jau buvo gerokai pritemę, todėl aiškiai matėsi iš padangų lekiančios žiežirbos, o sprogusių padangų garsą palydėjo žiūrovų plojimai ir riksmai.
Su pirmomis sutemomis trasoje buvo įjungtas apšvietimas, o dalyviai demonstravo kaip specialiu apšvietimu papuošė savo automobilius.
Nuo scenos sklido kūnus judinantys ritmai, todėl kartu su trasos dūmais kūrė puikią vakaro atmosferą. Dalyviai buvo tiek užsivedę naktiniu „driftu“, kad iš benzino talpų į bakus pylė paskutinius lašus ir prašėsi į „šeryklą“.
Nenutrūkstamas slydimas
Vis dėlto išmušė laikas į trasą pakviesti išradingiausiai apšviestus ir tiksliausius bolidus. Organizatorių ir žiūrovu prašymu į trasą grįžo Simas Kvietkauskas su „Chuliganke“ ir pašviestu dugnu, Linas Jančaras su „Opel Omega“, SAAB varikliu ir disko rutuliu po galiniu buferiu bei Paulius Kubilius su „Kregžde“ ir LED apvadais.
Jiems buvo duota užduotis įveikti „šeryklos“ posūkį vienu nenutrūkstamu slydimu. Lenktyninkai įrodinėjo, kad turi geležinius nervus ir į kitą pusę vairą suko tik tada, kai buferis pradėdavo liestis į trasos ribas.
Tuo metu nenutrūkstamą slydimą treniruočių metu pademonstravęs L. Jančaras iš pradžių sukėlė tikrą adrenalino pliūpsnį, tačiau oficialių važiavimų metu išlėkė ir trasos. Jo sėkmingą trajektoriją atkartojo ir kiti du dalyviai, todėl teisėjams beliko skėsčioti rankomis, siekiant išsiaiškinti, kuris gi vertas „Naktinės šeryklos“ karaliaus vardo.
Viską nulėmė žiūrovai, kurie balsavo delnais ir balso stygų galimybėmis.
Nepralenkiamas čia buvo P. Kubilius, tačiau pirmąją ir antrąją vietą dalijosi su L. Jančaru. Nugalėtojai savo džiaugsmą parodė prasukdami ratus, todėl paskandino vienas kitą dūmų kamuoliuose.
