Dėl to pilotai patiria ypač didelį spaudimą varžybų metu – norisi ne tik džiuginti žiūrovus kvapą gniaužiančiu važiavimu, bet ir kopti į turnyrinės lentelės viršų.
Apie šonaslydžio kasdienybę – iššūkius, pergales ir įvykius – kalbame su šiuo metu lyderio pozicijas Lietuvos „drifto“ čempionate ginančiu pilotu Mantu Kulvinsku.
– Kada susidomėjote „driftu“? Kodėl pasirinkote būtent šią automobilių sporto šaką?
– Kažkada pamačiau BMW gerbėjus, besisukinėjančius aikštelėse, piešiančius saulutes ir pabandžiau tai pats. Man pasirodė labai smagu. Tuo metu net nežinojau, jog yra tokia sporto šaka kaip „driftas“.
Vėliau po truputį įsibėgėjau, viską išmokau pats. Ši sporto šaka smagi tuo, kad slysdamas šonu išreiški save. Matosi, kurie sportininkai mėgsta agresyvų ar greitą vairavimo stilių. Ir ne viską lemia automobilis – daug priklauso nuo įgūdžių.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte karjeros pradžioje?
– Pagrindinis iššūkis turbūt daugeliui bus tas pats – tai finansai. Reikia labai teisingai ir apgalvotai juos paskirstyti – pasirinkti tinkamas padangas, variklį ar automobilio pakabą.
Šiais laikais jau viskas yra išrasta ir apkalbėta tūkstantį kartų, tiesiog kiekvienas renkasi sau geriausią variantą ir bando pats. Šiuo metu mano automobilis – 3 serijos BMW (E30) su japonišku 2JZ varikliu. Tokį variklį pasirinkau, nes jis yra vienas patikimiausių – gali „išspausti“ daug arklio galių ir ilgai važiuoti. Be to, jo priežiūra paprasta.
Kasdienės problemos paprastos: kaip suderinti darbą, laisvą laiką ir paruošti automobilį kitoms varžyboms. Kartais atrodo, kad para neturi tiek valandų, kiek reikia. „Driftas“ yra labai greitai ir smarkiai besikeičiantis sportas, reikia suspėti adaptuotis.
– Kaip pasikeitė „driftas“ per pastaruosius metus? Kaip vertinate šiuos pokyčius?
– Nuo tada, kai pradėjau (turbūt prieš 8 metus) ir dabar profesionalus „driftas“ skiriasi kaip diena ir naktis. Tai labai greitai tobulėjantis sportas: naudojamos vien „semislick“ tipo naujos padangos, mašinų galingumas skaičiuojamas 1000 AG, o bolidas „kimba“ su kelio danga kaip drago automobilis.
Perkrovos automobiliui yra beprotiškai didelės, o ir vairuotojui reikia neeilinių įgūdžių. Jeigu reikėtų dabar pradėti važiuoti su profesionalais, gerai pagalvočiau, ar sugebėčiau į juos lygiuotis. Kadangi pataikiau ant augančios sportininkų bangos, tai esu dabar ten, kur esu (šypsosi).
– Kaip vertinate savo, kaip piloto, tobulėjimą?
– Labai sunku ir nemėgstu kalbėti apie save. Geriausiai tai parodo rezultatai, kadangi šiais metais jų yra nemažai, sakyčiau, tobulėju. O tobulėjimui ribų nėra, kaip mes visi žinome (šypsosi).
– Kurios varžybos šiais metais buvo sudėtingiausios, o kurios praėjo lengviausiai?
– Sunkiausios buvo Estijoje, turėjome labai netikėtų bėdų su automobiliu. Lemiamu momentu jis „pavedė“ – netikėtai sugedo generatorius ir tiesiog pasukti elektrinį vairo stiprintuvą be generatoriaus krovimo tapo neįmanoma, dėl to pralaimėjau kovą.
Dar bandžiau važiuoti, kiek galėjau, bet iškritau iš varžybų. Dar dabar riešą suskausta kartais.
Lengviausių varžybų nėra – visos jos savaip sunkios: tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Veikia ir karštis automobilyje, ir sėkmės nebuvimas. Negalėčiau išskirti lengviausių. Nebent maloniausias – tai pirmas Baltijos šalių čempionatas Rygoje, kur laimėjau antrąją vietą.
– Koks pasiekimas yra pats svarbiausias?
– Turbūt svarbiausias, tai laimėta EEDC (Rytų Europos drifto čempionato – red. past.) pirma vieta Kačerginėje. Visiškai to nesitikėjau, nes pradžioje labai bijojau trasos, bet baimę įveikiau ir „perlipau“ per save. Tai tapo viena smagiausių trasų, kur man dažniausiai gerai sekasi.
– Pelnėte daug apdovanojimų. Kaip manote, kas lemia sėkmę?
– Nepasakyčiau, kad aš apdovanojimų labai daug pelniau. Bet manau, kad sėkmę lemia keli svarbūs dalykai, be kurių neapsieičiau: gera komanda, negendantis automobilis ir stabilus vairavimas. Ne tik automobilio, bet ir paties savęs „vairavimas“. Svarbiausia ramiai ir užtikrintai važiuot.
– Koks naujas iššūkis laukia artimiausiu metu?
– Kalbant apie varžybas, didžiausias artėjantis iššūkis – „Braliukų mūšis“. Čia reikės ginti pirmąją poziciją bendroje Lietuvos „drifto“ čempionato įskaitoje ir antrąją – Baltijos šalių čempionate. Bus psichologiškai sunku, nes klaidų daryti negalima – jos gali lemti visą sezono rezultatą.
Taip pat laukia svarbus renginys rugpjūčio 15 dieną „All United“ Kačerginėje, kurį vairuotojai organizuoja padėti vėžiu sergantiems vaikams. Žadame smagią treniruotę, gerų įspūdžių žiūrovams ir tikime, kad surinksime nemažai lėšų.
– Kodėl prisidedate prie „All United“ iniciatyvos?
– Mintis paprasta: kiekvienas žmogus turi daryti gera kitiems ir padėti sunkiau ar su liga gyvenantiems žmonėms – ypač mažiems vaikams.
Juk jie yra mūsų ateitis. Kartais daryti gera yra labai paprasta ir be galo malonu. O kai dar susiburia būrys bendramičių, viską įgyvendint tampa smagiau ir lengviau.
Lietuvos „drifteriai“ visus norinčius kviečia atvykti į renginį – žmonių gerai praleistas laikas virs didžiausia pagalba vėžiu sergantiems vaikams. Kartais sunkiems gyvenimo posūkiams įveikti reikia ne tik greičio, bet ir kitų pagalbos.
