Pirmą kartą Lietuvos čempionu formulių F-1600 klasėje sportininkas tapo dar 1995 metais.
2013-aisiais R. Čapkauskas triumfavo šalies čempionato „Baltic Open“ klasėje. Penkerius pastaruosius metus jis sėkmingai derino startus ralyje ir žiedinėse lenktynėse, nors pastarosios likdavo antrajame plane.
Prioritetas – žiedui
Prioritetu buvo ralis, tačiau permainos šių lenktynių techniniame reglamente privertė sportininką peržiūrėti prioritetus.
„Priėmiau sprendimą padaryti pertrauką ralio varžybose, bet pastarųjų dienų permainos, turinčios kiek atpiginti šį sportą, gali pakeisti situaciją – tikrai neatmetu galimybės grįžti.
O dėmesį 2017 metais kryptingai skyriau žiedui. Nusipirkau BMW automobilį, kurį norėjau paruošti taip, kad varžybos teiktų malonumą.
Sulaukus mano amžiaus, požiūris keičiasi: norisi ne aklai siekti pergalės, bet lenktynių savaitgalius vertinti kaip dar vieną savęs išmėginimą.
Žinoma, nesinori nuleisti kartelės, todėl būtina ir automobilį parengti atitinkamai, ir mechanikų komandą turėti, ir sezono biudžetą suplanuoti“, - patirtimi dalijasi 40-metis lenktynininkas.
R. Čapkausko teigimu, per keletą metų „Fast Lap“ lenktynių serija atgaivino šalyje žiedines lenktynes. Anot jo, net tarybiniais laikais, kai dalyvių būdavo nemažai, į vieną renginį „Nemuno žiede“ apie 130 automobilių retai kada susirinkdavo.
O R3000+ klasės Lietuvos čempionato suvestinėje – 24 pavardės. Pirmas – R. Čapkauskas. Jis surinko 72 taškus, o artimiausią varžovą aplenkė 32.
R. Čapkauskui tai jau 12-asis šalies čempiono titulas. Dar galima pridėti keturis kalnų lenktynių čempiono vardus, šešis triumfus ralio sezonuose, daugybę pergalių ilgų nuotolių lenktynėse.
Pirmieji titulai buvo iškovoti kartingo varžybose – Lietuvos čempionu čia R. Čapkauskas yra tapęs penkis sykius.
„Man buvo labai smagu lenktyniauti su ambicingu jaunimu. Matau, kad jie dažnai prioritetu vadina automobilio galią, tačiau ji tikrai ne viską lemia.
Mano vairuotas BMW automobilis tikrai nebuvo galingiausias, bet sezoną laimėjau. Smagu, kai jaunesni sportininkai ateina ir klausinėja, domisi – norisi, kad jų meistriškumas augtų.
Prisipažinsiu, kad šis sezonas man patiko, todėl ateinančiais metais ginsiu titulą.
Tiesa, tai padaryti bus nelengva, nes pasikeitė mano klasės techninis reglamentas, todėl dabar varžovai bus dar greitesni“, – apie kitus metus kalba sportininkas.
Į „Aquila“ nebesės
Dėl kito sezono startų ilgų nuotolių lenktynėse R. Čapkauskas kol kas nėra galutinai apsisprendęs.
Keletą pastarųjų metų jis buvo tapatinamas su „Aquila CR1“ automobiliu Palangos 1000 kilometrų lenktynėse.
„Esu labai dėkingas visiems partneriams, ypač Algirdui ir Andriui Ramanauskams, kurie mane prieš keletą metų pakvietė prisijungti prie šio projekto.
Man tai buvo nauja patirtis ir tikrai labai įdomūs metai, praleisti greta kvalifikuotų ir lenktynes išmanančių žmonių“, – sako R. Čapkauskas.
Projektas, su kuriuo buvo sieta daug vilčių, deja, Palangos 1000 kilometrų lenktynių taip ir nelaimėjo. „Aquila“ sėkmingiausiai pasirodė 2016 metais, kai užėmė antrąją vietą.
„Tai geras automobilis, tačiau jis reikalauja aukščiausio lygio mechanikų ir nepriekaištingo paruošimo.
Pernai mums buvo pavykę beveik viską sustyguoti, iki pergalės trūko labai nedaug. Bet trūko. O šiemet vėl nepasisekė.
Olandijos kompanija, kuri turėjo paruošti mašiną startui, atrodo, viską padarė atvirkščiai.
Todėl pats sau ir visiems kolegoms pasakiau, kad aš iš šito projekto traukiuosi ir daugiau šiuo automobiliu nelenktyniausiu“, – apie šį sprendimą atviravo R. Čapkauskas pridurdamas, kad Palangoje visgi pasirodys.
Jis bene vienintelis dalyvis, kuris nuo pat 2000 metų nėra praleidęs nė vienų lenktynių. Jo biografijoje ir 2007 metais pasiekta pergalė.
„Palangoje laimi nebūtinai greičiausiu automobiliu važiuojanti komanda. Ten reikia stabilumo ir patikimumo.
Trasa – specifinė, aš tikrai žinau, kurie automobilio mazgai čia labiausiai apkraunami, kaip reikia paruošti techniką.
Todėl vienas iš galvoje kirbančių planų – paruošti automobilį, kuris gal nelaimės kvalifikacijos, tačiau finiše gali būti pirmas.
Dviejų vairuotojų komanda, mokanti važiuoti greitai ir tausojanti automobilį, gali būti sėkmės garantas.
Juk turime nemažai pavyzdžių, kai čia laimėjo ne favoritai“, – apie galimą intrigą užsimena lenktynininkas.
Šiemet sportininkas sezono pabaigoje buvo jaunojo Justo Jonušio treneris ir komandos draugas: su talentingu 15-mečiu jis drauge važiavo Latvijoje ir Estijoje.
Ir atvirai prisipažino, kad Justas paliko jam ne pagal amžių racionaliai mąstančio ir puikiai techniką bei lenktynes išmanančio sportininko įspūdį.
Šimtmečio ralis
Kai 2015 metų rudenį R. Čapkauskas ir Žilvinas Juršys savo kolegas ralio lenktynininkus pakvietė į Elektrėnų apylinkėse vykusį „DHL Elektrėnai“ ralį, šio miesto meras Kęstutis Vaitukaitis spaudos konferencijoje prasitarė, kad 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, Elektrėnuose vyks šimtmečio ralis.
Ši užuomina tapo tikslu: antrą kitų metų rugsėjo savaitgalį Elektrėnai vėl taps lenktynių miestu.
„Ta idėja visiems patiko. Treji metai prabėgo greitai, o mes įgijome nemažai patirties, todėl kitų metų ralis Elektrėnuose turėtų būti dar geresnis.
Taip pat tai bus ir Lenkijos ralio čempionato etapas, todėl dalyvių būrys bus gausesnis.
Sulaukę daug svečių iš užsienio privalome padaryti viską, kad lenktynės ir visa jas lydinti pramoginė programa atitiktų lūkesčius.
Jau dabar su mėginame dėlioti greičio ruožus, pamėginsime įtraukti daugiau asfaltinių atkarpų“, – teigia varžybų organizatorius.
Laukia teigiamų permainų
Per savo ilgą karjerą dalyvavęs daugelyje įvairiausių lenktynių R. Čapkauskas tikisi, kad automobilių sportas atsigaus ir susigrąžins priblėsusį populiarumą.
Lenktynininko teigimu, žiedinių lenktynių organizatoriai įrodė, kad galima privilioti daugiau nei šimtą dalyvių ir daugybę žiūrovų.
„Nemuno žiede“ sportininkams galbūt norėtųsi greitesnių permainų, tačiau trasa po truputį tvarkosi.
Asfalto dangos kokybe nuo trasų Latvijoje ar Estijoje tikrai atsilieka, tačiau R. Čapkauskas pastebėjo, kad permainos ryškėja – rūpinamasi dalyvių saugumu, o pati konfigūracija yra unikali.
„Tuo galime patraukti savo sportininkus, kurie tokioje techniškai sudėtingoje trasoje galėtų tobulinti įgūdžius ir užsieniečius, kuriems tai būtų visai nauji potyriai ir išbandymai“, – kalbėjo lenktynininkas.
Jo manymu, ralių organizatoriai padaro aukšto lygio renginius, kuriuos labai gerai vertina čia atvykę užsieniečiai. Tuo metu ilgų nuotolių lenktynėse lietuviai jau beveik du dešimtmečius regione diktuoja madas.
„Žmonėms šis sportas labai patinka. Lenktynininkai mato ir kitą kiekvieno medalio pusę – šis malonumas yra labai brangus.
Kartais sudėtinga paaiškinti, kodėl turi siekti dar vieno čempiono vardo negaudamas jokios naudos“, – kalbėjo R. Čapkauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra automobilių sporto rinktinės. Lenktynininkas norėtų daugiau dėmesio ir palaikymo iš federacijos.
