„Iš tiesų keletą pastarųjų metų Lietuvos ralio evoliucija buvo gana sudėtinga, paženklinta emocingais debatais kaip ką daryti, tačiau nepaisant visko galima pasidžiaugti, kad svarbiausi dalykai – nuo trasų ženklinimo iki pramoginės dalies, siūlomos žiūrovams pertraukėlėse tarp sportiniu kanalu važiuojančių automobilių – akivaizdžiai pagerėjo. Jei prieš porą metų apie viską pagalvoti ir visas smulkmenas suderinti pavykdavo tik „Winter Rally“ ir „300 ežerų ralio“ organizatoriams, tai dabar svečius ne gėda kviesti į bet kurį čempionato etapą. Tokį iššūkį priėmę klubai mokosi vieni iš kitų, atidžiai nagrinėja ralio stebėtojų ir komisarų pastabas, todėl sportininku ir žiūrovus erzinančių dalykų nebelieka“, – vertindamas įsibėgėjantį čempionatą sakė LASF ralio komiteto pirmininkas Donatas Liesis.
Kita vertus, organizatoriams tenka spręsti vis naujus galvosūkius. Vienas sudėtingiausių šio sezono rebusų – kaip įgyvendinti Lietuvos kelių direkcijos reikalavimus, kuriuos jie suformuluoja ralio organizatoriams, norintiems dalį greičio ruožų dėlioti regioniniuose žvyrkeliuose.
„Pamatęs, ką privalo padaryti ralio organizatoriai – kokius apvažiavimus numatyti, kaip juos paženklinti ir ką nuveikti po varžybų – supratau, kad praktiškai tai itin sunkiai įgyvendinama. Paprasčiau ieškoti alternatyvų greičio ruožus perkeliant į vietinės reikšmės kelius. Deja, tai sudėtingiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes daugeliu atvejų sportine prasme įdomios atkarpos yra trumpos. Vadinasi, norint išlaikyti tradicinį ralio kilometražą greičio ruožų skaičių tektų gerokai padidinti, formuoti kur kas daugiau teisėjų brigadų, surinkti visą armiją apsaugos žmonių, o tai neišvengiamai drastiškai išpūstų ralio biudžetą“, – pastebi D.Liesis.
„Viada Rally Žemaitija 2018“ organizatoriai dar bandė rasti kompromisų ir išsaugoti keletą tradicinių, sportininkų itin mėgiamų, greičio ruožų (ralio meniu neliko atkarpos Kražiai – Kaltinėnai), tačiau „DHL Elektrėnai“ šiais metais jau visiškai pasitraukė iš regioninių kelių.
Kelmės ASK vadovas Tomas Savickas pripažįsta, kad šiais metais greičio ruožų problemų sprendimas nužudė kaip niekad daug nervų ląstelių.
„Mūsų komanda jau penktą kartą imasi „Rally Žemaitija“, todėl esame išgryninę kada kas ką ir kaip turi daryti. Visgi greičio ruožų parinkimas šįkart buvo išskirtinai sudėtingas. Tam išeikvota didžioji laiko ir energijos dalis, todėl po varžybų atrodo, kad galbūt dėmesio pritrūko kai kurioms kitoms detalėms“, – samprotauja T.Savickas.
„Viada Rally Žemaitija 2018“ tapo naujos eros – visavertės konkurencijos R5 klasėje – pradžia. Ligi šiol vienintelio šiuolaikišką techniką turėjusio Benedikto Vanago meistriškumą bus galima lyginti su dar dviejų pilotų – Vaidoto Žalos ir Egidijaus Valeišos – rezultatais. Abu jie vasaros sezoną pradėjo prie naujų „Škoda Fabia R5“ ir „Ford Fiesta R5“ vairo.
Tiesa, spręsti, kas yra kas, po premjeros Kelmėje kiek anksti dėl tokios proziškos priežasties kaip dulkės. Ralio pradžioje pirmas startavęs B.Vanagas turėjo kiek sudėtingesnes sąlygas dėl „nešvarios“ idealios judėjimo trajektorijos. Po regrupingo smuktelėjęs į trečią poziciją jis susidūrė su kita problema – visiškai nurimus vėjui, dulkių širma nespėdavo išsisklaidyti net pakoregavus starto tvarką ir pradėjus sportininkus į trasą leisti kas dvi minutes.
Ypač stipriai dėl to nukentėjo E.Valeiša, turėjęs važiuoti paskui Sergėjų Viazovičių – svečio iš Baltarusijos tempas smarkiai krito po to, kai jo „Mitsubishi“ mechanizmai antroje varžybų dalyje ėmė streikuoti. Egidijus jį pavydavo greičio ruožo viduryje ir keletą kilometrų būdavo priverstas tiesiog kentėti iki finišo, nes aplenkti nebuvo net teorinių galimybių. Be to, jam tai buvo vos antras kartas prie visais ratais varomo kovinio automobilio vairo, reikalaujančio judėti visai kitokiomis trajektorijomis nei su BMW.
