Pradėkime nuo maršruto: penki tūkstančiai kilometrų, iš jų trys tūkstančiai – greičio ruožų.
Net septyniasdešimt procentų greičio ruožų eis per smėlio kopas ir visa tai vyks Peru teritorijoje.
Maršrutas suskirstytas į tris lenktynių regionus.
Pirmasis ir labiausiai lankomas bus netoli Pisko miesto, antrasis – aplink San Chuan de Markona, o trečiasis leisis dar žemiau į pietus nei Arekipa. Čia sportininkai praleis savo poilsio dieną.
Taupo lėšas ir laiką
Saugumo sumetimais dar nėra aišku, ar šis išskirstymas į regionus reikš, kad tradiciškai beveik kasdien judantis bivuakas virs trimis stovyklomis.
Toks sprendimas padėtų organizatoriams taupyti, o planavimo šiame renginyje atliekama nemažai.
Tai taip pat sulauktų teigiamos dalyvių reakcijos, nes tai padėtų išsaugoti mechanikų jėgas – dingus poreikiui kasdien susipakuoti ir perkelti stovyklą, jie gautų daugiau poilsio tarp bemiegių naktų.
Kitas geras taupymo pavyzdys yra techninės komisijos perkėlimas iš Havro uosto į Limą.
Anksčiau automobiliai būdavo tikrinami iki pakrovimo į laivą, o dabar apie techninius neatitikimus dalyviai sužinos jau pietų Amerikoje.
Sutrumpindami procedūras uoste ir išvengdami techninio personalo darbo valandų dar Europoje organizatoriai taupo ne tik lėšas, bet ir laiką, kurio jiems trūksta.
Organizatoriai priversti skubėti
Ilgai trukę derybos su valstybėmis ir vėlyvai paruoštas maršrutas verčia vėluoti nemažą dalį procesų, tuo pačiu verčia skubėti ir tai skubėjimas jaučiasi.
Puikus pavyzdys – kasmetinė spaudos konferencija.
Tradiciškai dalyvių sąrašas ir maršrutas būdavo pristatomi dieną prieš techninę komisiją – dabar tai buvo nukelta savaitę į priekį.
Tačiau net ir tai nepadėjo išvengti problemų.
Žadėtos tiesioginės transliacijos nebuvo, pagrindinė informacija skelbiama per Europoje nelabai populiarų socialinį tinklą „Twitter“, informacija išsibarsčiusi ir nelengvai rankama net ir daugelį metų maratoną sekantiems gerbėjams.
Dakaras skuba, vėluoja ir daro klaidas – tai nėra dalykai, kurių tikėtumeisi iš daugiau kaip keturis dešimtmečius gyvuojančio renginio, tačiau net ir jis verčiamas aplinkybių, gali sušlubuoti.
Maršrute bus siurprizų
Sutrumpėjusią distanciją organizatoriai bandys kamšyti kasdieniais siurprizais.
Pastarieji prasidės nuo pirmos dienos: anksčiausiai ryte startuos motociklų klasės lyderiai, juos seks keturračių klasė, tada – automobiliai ir sunkvežimiai.
Pirmąją dieną motociklų starto tvarka bus atvirkštinė, o tai reiškia, kad vėžes tarp Limos ir Pisko paties lėčiausi sportininkai.
Jie neabejotinai klys ir tai lems milijoną skirtingų užuominų visų klasių dalyviams bei lengvą chaosą su navigacija prasčiau besitvarkantiems dalyviams.
Antrąją dieną pirmieji prie starto stos jau ne motociklų klasės atstovai, o automobiliai – tokia pati tvarka buvo pasiūlyta ir pernai.
Tai lėmė, kad visi lyderiai stengėsi pirmąją dieną labai nespausti, tam kad netektų tapti tuo žmogumi, kuris kitą rytą nemato vėžių, kuriomis galėtų sekti.
Toks taktinis manevras dažniausiai atsiperka, tačiau gana sunku atspėti kiek lėčiau turi važiuoti, jog būtum ne pirmas, bet ir nepraloštum ralio antrąją dieną.
Trumpai tariant – maratono organizatoriai bando iš proto išvesti komandų strategus.
Atsijos silpniausius dalyvius
Trečiąją dieną bus pristatytas naujasis kopų masyvas. Juo dar nevažiavo nė vienas iš dalyvių, todėl čia bus didžiausia rizika pasiklysti.
Po šių strateginių žaidimų ir kantrybės tikrinimo ateis dvi dienos skirtos atsijoti silpnuosius – maratono dienos.
Dalyviai dvi dienas nematys savo mechanikų rankų, privalės patys tvarkyti savo techniką, ją tausoti ir kliautis tik savimi.
Organizatoriai stengiasi ralį paįvairinti, o šiemet maratono dienų greičio ruožai tęsis aštuonis šimtus kilometrų.
Tai būtų tas pats lyg nukeliauti iš Vilniaus į Varšuvą bekele, ten pamiegoti palapinėje ir ryte vėl tokiu pat būdu grįžti atgal.
Suteiks progą pailsėti
Po penkias dienas truksiančių išbandymų dalyviai gaus pailsėti. Arekipa mieste sportininkai galės pasinaudoti internetu ir išsimiegoti.
Ši para bus tikras komandų mechanikams, kurie turės atstatyti pradinę technikos būklę.
Pagal organizatorių pristatymą, kitos trys dienos nebus ypatingos.
Galima atkreipti dėmesį į Dakaro standartais vertinant trumpas distancijas – du, trys šimtai kilometrų greičio ruožų.
Peru kopos leis kiekvieną metrą patirti iš labai labai arti. Kartu su tuo – dvigubai ilgesni pervažiavimai. Devintoji maratono diena vėl pasiūlys naujovę – masinį startą.
Jei pernai ir ankstesniais metais jis buvo suskirstytas klasėmis, tai šiemet jos bus maišomos ir visi startuos kartu.
Pirmieji startai turėtų atrodyti įspūdingai, tačiau starto vieta netruks tapti didele duobe.
Atėjo sunkūs laikai
Vieną pirmųjų savo masinių startų ant išdžiuvusio ežero puikiai pamena ir „General Financing team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas.
„Buvo labai įdomi patirtis, nes po duoto starto iki galo nuspaudęs akceleratorių taip jį laikiau gal keturiasdešimt minučių“, – sakė lenktynininkas.
Po masinio starto pajūrio smėliu liks viena diena, kurią galima vadinti simboline – kiek ilgesnis nei šimto kilometrų greičio ruožas ir kelionė iki podiumo.
Žvelgiant į maršrutą, organizatorių ruošiamus siurprizus nesunku pastebėti, kad renginio jie tikrai skuba ir stengiasi pateikti kiek įmanoma labiau autentišką iššūkį.
Sutrumpėjęs maršrutas, simbolinė paskutinė diena ir pastangos sujaukti dalyvių rikiuotę byloja apie tai, kad atėjo sunkūs laikai.
Tą patvirtina jau atvirai vedamos derybos dėl sunkiausių pasaulio lenktynių grįžimo į Afriką.
