„Craft bearings“ komandos šturmanas Darius Vaičiulis prieš 2019-ųjų Dakaro ralį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio proga nusprendė įgyvendinti senai išsikeltą tikslą – įkopti į aukščiausią Antarktidos viršūnę.
Dar didesnis išbandymas
Dakaro ralis vadinamas sunkiausiomis pasaulio lenktynėmis, tačiau pavojumi, įtampa ir klimato iššūkiais jis neprilygsta labiausiai į pietus nutolusiam žemynui.
Aplankyti jį turistų išmintais takais gali daugelis, tačiau kopti į šio žemyno aukščiausią kalną – Vinsono viršūnę, ryžtasi ne kiekvienas, o tam yra svarių priežasčių.
Antarktidoje kopti galima tik šviesiuoju metų periodu, kuomet 24 valandas per parą nenusileidžia saulė.
Ji suteikia aiškesnį vaizdą ir šiek tiek šilumos.
Taip pat – ne kiekvienas išdrįstų dvi savaites gyventi esant 20–40 laipsnių temperatūrai.
Įsismarkavus vėjui, jutiminė temperatūra gali net tapti dukart žemesnė, pasakoja D. Vaičiulis.
Ir tuo išbandymai nesibaigia.
„Esminis iššūkis yra gyvenimo sąlygos – temperatūra, vėjas ir buitis. Galime susidurti ir su audromis ar stipriu snygiu, kuris mus sulėtins.
Nepaisant to, didžiausias iššūkis laukia jau kylant aukščiau – kadangi kalnas yra vos 960 kilometrų nuo pietų ašigalio, oro tankis čia mažesnis nei bet kurioje kitoje viršūnėje.
Užlipę į Vinsoną 5000 metrų aukštyje oro turėsime tiek pat, kiek kituose žemynuose turėtume būdami ant 6 kilometrų aukščio viršūnės“, – dėsto D. Vaičiulis.
Geriausias pasiruošimas
Paklaustas, ar nebijo iš ekspedicijos keliauti į skirtingą klimatą Dakaro ralyje, A. Juknevičiaus šturmanas tik nusišypso. Anot jo, tai – pats geriausias pasiruošimas Dakarui.
„Tai treniruotė kūnui ir protui – reikės neprarasti koncentracijos, išlaikyti šaltą protą ir priimti teisingus sprendimus. Čia tikras valios, kurios Dakare labai reikia – išbandymas.
Aišku, yra ir rizika – ekspedicija gali užsitęsti dėl prasto oro ir niekada nežinai, ar neteks laukti kol sutvarkys sugedusį lėktuvą. Jis tik vieną kartą per savaitę skraido iš Čilės.
Dar galima ir nušalti galūnes, paslysti, išsisukti koją, bet esu įsitikinęs, kad viskas bus gerai“, – pozityvumo nestokoja rekordinio lietuvių pasiekimo Dakare bendraautorius.
Kaip pasakoja D. Vaičiulis, panašiu būdu Dakarui ruošis ir A. Juknevičius – praėjusiais metais jis davė pažadą išbandyti kopimą.
„Pastebėjau, kad pats savo iniciatyva jis pažado įgyvendinimo nesiima, todėl užrašiau jį pirmosioms treniruotėms į laipiojimo centrą.
Kol aš būsiu Antarktidoje, tikėkimės vairuotojas ne mažiauplušės ir galbūt kitąmet abu važiuosime į naują iššūkį“, – juokiasi D. Vaičiulis.
Ieškos naujų iššūkių
Jis sėkmingai įkopė į visų žemynų aukščiausias viršūnes, o Vinsonas – paskutinė sąraše.
Bet žinant, kad šis Dakaro dalyvis vieną nuotykį keičia kitu – nenuostabu, kad jau kitąmet jis jungsis prie „Ambersail-II“ projekto ir iš kalnų persikels į jūras bei vandenynus.
Lietuviškajam „Craft bearings“ ekipažui priklauso rekordinė Baltijos šalių sportininkams – 12-oji pozicija, pasiekta 2018-ųjų metų Dakaro ralyje.
A. Juknevičiui šių metų maratonas – jubiliejinės, 10-osios varžybos, prieš kurias jis buvo įvertintas organizatorių ir oficialiai paskelbtas Dakaro ralio legenda.
