Norintys dalyvauti Dakaro ralyje pirmiausiai turės perskaityti 163 puslapius taisyklių. „General Financing team Pitlane“ komandos pilotas Benediktas Vanagas įvardino pačias įdomiausias.
Kokia technika gali dalyvauti?
Dakaro ralyje gali dalyvauti tik 18 metų amžiaus sulaukę ir tarptautinę lenktynininko licenciją turintys asmenys. Ji įrodo dalyvio kompetencijas ir pažymi, kad jis žino, kaip elgtis lenktynių trasoje.
Dakaro ralyje yra kelios klasės: motociklų, keturračių, lengvųjų automobilių, bagių ir sunkvežimių.
Galima dalyvauti galite su viena iš pasirinkto tipo sportine technika.
Automobiliai skirstomi į keturias grupes: T1 – prototipai arba perdaryti sportiniai automobiliai, T2 – šiek tiek modifikuoti gamykliniai automobiliai, T3 – lengvieji bagiai ir T4 – sunkvežimiai.
Geriausia skaityti prancūziškai
Kaip buvo minėta, pagrindinį Dakaro ralio taisyklių dokumentą sudaro 163 puslapiai.
Pakilus starto vėliavai neužtenka vien spausti akceleratoriaus pedalą ir važiuoti, kur kreipia šturmanas. Kiekvienas lenktynininkas ir šturmanas taisykles turi mokėti kaip maldą.
Dakaro taisyklės parašytos trimis kalbomis: prancūzų, anglų ir ispanų. Dalyviai gali rinktis tą, kurią supranta geriausiai.
Visgi yra vienas keblumas – jeigu pasirinksite ne prancūziškąjį variantą, jūsų turimos taisyklės bus ne visiškai teisingos.
Dakaro organizatoriai – prancūzai, todėl ir pagrindinės taisyklės yra parašytos prancūzų kalba.
Jeigu nutiktų taip, kad anglų ar ispanų vertime pasitaikytų dviprasmybių ar klaidų – viršenybę ima prancūziškai parašytos taisyklės.
Vadovai – apsiskaitę žmonės
Sportininkų patogumui Dakaro taisyklėse įterptas ir skyrius „Terminologija“. Čia randama beveik 50 terminų ir jų paaiškinimų. Pavyzdžiui, kas yra bivakas, dalyvis ar kelio knyga.
Tačiau ir tai nėra viskas, ką privalo žinoti Dakaro ralyje dalyvauti norintis sportininkas.
Oficialios automobilių sporto varžybos privalo atitikti oficialius FIA reglamentus. Tai reiškia, kad reikia išmanyti ne tik Dakaro taisykles, bet ir FIA nuostatas.
O tai reiškia dar papildomus tūkstančius puslapių skaitinių.
Naivu tikėtis, kad visi lenktynininkai mokėtų absoliučiai visas taisykles. Todėl kai kurios komandos samdo komandos vadovą.
Šis žmogus būna ne tik atsakingas už komandos vadovavimą, bet ir puikiai supranta lenktynių taisykles.
Tačiau bene pati įdomiausia Dakaro ralio taisyklė, kuri yra net paryškinta, skelbia: „Viskas, kas nėra leidžiama, suprantama kaip draudžiama“.
Jeigu kyla abejonių dėl vienokio ar kitokio manevro, o šturmanas, komandos vadovas ar vairuotojas jokios informacijos apie tai neranda – geriau apie tai pamiršti.
Žioplas moka du kartus
Kaip ir visose lenktynėse, bolidai turi starto numerius.
Jeigu dalyvis pameta vieną starto numerį, organizatoriams tenka pakloti 10 proc. starto mokesčio dydžio baudą, o tai yra maždaug 2,8 tūkst. eurų už vieną lipduką.
Praradus du startinius numerius bauda dvigubėja ir dalyvis mokate daugiau 5 tūkst. eurų baudą.
Baudos taikomos ir pametus lipduką, ant kurio nurodyti piloto ir šturmano vardai bei valstybės, kuriai atstovauja, vėliavos. Toks pamestas lipdukas kišenę paploninti gali net 3 tūkst. eurų.
Didžiausia bauda – diskvalifikavimas. To susilaukti galima, jeigu pasikeičia ekipažo sudėtis.
Taip pat nerekomenduojama keisti bolido dalių, kurios yra plombuojamos.
Į šį sąrašą patenka automobilio kėbulas, variklio blokas, oro ribotuvas, ratų eiga bei kiti techniniai elementai, kurių koregavimas ar keitimas gali padidinti pranašumą prieš varžovus.
Kas dar draudžiama?
Dakaro ralyje šturmanas vadovaujasi organizatorių duota kelio knyga.
Naudotis kitomis priemonėmis, padedančiomis orientuotis vietovėje, griežtai draudžiama. Į šį sąrašą patenka žemėlapiai ir laikrodžiai, turintys GPS funkciją.
Mobilųjį telefoną turėti galima, bet ne bolido kabinoje. Benediktas Vanagas pasakoja,kad „Toyota Gazoo Racing Hilux“ turi specialią vietą šiam įrenginiui.
Saugumo sumetimais privaloma turėti GSM telefoną, bet juo naudotis galima tik išlipus iš automobilio.
Svarbiausia – saugumas
Dakaro maratonas – ypač pavojingos lenktynės, kurių metu žūva žmonės.
Siekiant užtikrinti kiek įmanoma didesnį saugumą, viena iš taisyklių nurodo sustoti padėti kitiems dalyviams, jeigu jų sveikatai ar gyvybei gresia pavojus. Ir šios taisyklės laikytis privaloma.
Kita saugumo taisyklė – greičio mažinimo zonos.
Dakare kartais tenka važiuoti per gyvenvietes, saugomas teritorijas ar ūkius. Tokiose vietovėse privaloma neviršyti kelio knygoje nurodyto greičio, kuris gali siekti nuo 90 iki 30 km/val. greitį.
Kai kurioms Dakare dalyvaujančioms technikos kategorijoms greitis yra apribotas.
Yra dvi klasės – sunkvežimių ir lengvųjų bagių – kuriose negalima viršyti nustatyto greičio.
Anksčiau šia technika važiuojantiems sportininkams apribojimų nebūdavo. Dabar sunkvežimių ekipažai negali viršyti 140 km/val. greičio, o lengvųjų bagių vairuotojai – 130 km/val.
