Trečiasis automobilį vairuosiančių lietuvių ekipažas, Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas, į Peru išskrido dar paskutinę praėjusių metų dieną.
Šturmanas negrįžo, o automobilis nebandytas
Į Pietų Ameriką A. Juknevičius išskrenda be savo šturmano Dariaus Vaičiulio ir dar neišbandęs šiemet įsigyto naujesnės kartos „Overdrive Hilux“ bolido kovinėmis sąlygomis, bet sportininkas jaučiasi užtikrintas.
Anot jo, komandos įdirbis, sistemos ir principai, sukurti ir ištobulinti pastarųjų varžybų metu leidžia būti visiškai ramiam ir susikoncentruoti į pagrindinį darbą.
„Dabar prasideda rimti reikalai – nuo to laiko kai nusileisime iki starto esame suplanavę beveik kiekvieną minutę – pradedant automobilio atsiėmimu, baigiant starto podiumu.
Šiam momentui mums itin svarbūs du aspektai – automobilio būklė ir aklimatizacija, – prieš išvykimą teigė A. Juknevičius. – Su automobilio gedimais padarytais išvarant iš laivo jau esame susidūrę, todėl to jausmo daugiau tikrai nesinorėtų patirti, tačiau bene didžiausias iššūkis visai komandai išskyrus Darių – laiko skirtumas ir persiorientavimas.“
Spės pabandyti
Antano Juknevičiaus šturmanas Darius Vaičiulis jau bene savaitę yra Pietų Amerikoje, kur atvyko po sėkmingos ekspedicijos į aukščiausią Antarktidos viršūnę Vinsono masyve. Antano teigimu, būtent jis, jau pripratęs prie Peru laiko juostos, dabar bus bene geriausiai pasiruošęs kibti į darbus.
Oficialia Dakaro legenda prieš 2019-ųjų metų startą pripažinto A. Juknevičiaus komandos desantas Peru pasieks šiandien vakare – 19 val. vietos laiku. Jau ryt „CRAFT bearings“ atsiims savo bolidą iš Kalėjo uosto ir turėtų surengti bolido testų sesiją.
„Tiek organizatoriai, tiek Peru administracija griežtai draudžia važinėtis kopomis nesusitarus su žemės savininku bei negavus visų riekiamų leidimų. Mes stengsimės savo bandymus atlikti tose pačiose kopose, kaip ir pernai, kartu su keliomis kitomis komandomis. Jei viskas eisis pagal planą tai turėtume padaryti sausio 3 d. vakare arba penktadienį ryte,“ – planus atskleidė Antanas Juknevičius.
Ambicijos nurimo
Šįmet į Dakaro ralį važiuojantys lietuviai jau turi sukaupę nemažai patirties.
Jis bus jau dešimtas Antanui Juknevičiui kaip ekipažo nariui, o Benediktas Vanagas keliauja į septintąjį savo Dakaro ralio maratoną.
Į pirmąjį savo startą sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse B.Vanagas išsiruošė prieš septynis metus. Latviškas visureigis „OsCar“, galimai reikalingų daiktų lagaminai, aiškiai reiškiamos sportinės ambicijos – tokios buvo ano meto nuotaikos.
Dabar viskas atrodo kitaip: „Septyneri metai yra ilgas kelias ir per jį mes supratome, kas iš tiesų yra Dakaras. Tąkart mes važiavome galvodami, kad žinome, o dabar jau tikrai žinome, bet tikrai ne viską. Yra netgi mano amžiaus žmonių, kurie maratone startuoja 15 kartą, tad jie neabejotinai patyrė dar daugiau“, – pasakoja sportininkas.
„Mes rinkomės tempą, kuris buvo per didelis maratonui ir tai buvo vieną esminių mūsų klaidų, lėmusių visas kitas negandas“, – pripažįsta Benediktas.
Sportininkas mano, jog išmoktos pamokos padėjo pasirinkti tinkamą komandos kelią, o visus metus trunkantis darbas padės siekti užsibrėžtų tikslų.
Svarbus daiktas – slidininko akiniai
Nors startas 2013–aisiais nebuvo pirmasis išbandymas dykumose, tai buvo pirmas tokios trukmės nuotykis. B.Vanagas prisimena, kaip kraudamas lagaminus netruko susirinkti net tokių smulkmenų, kaip kosmetinės žirklės.
Dabar komanda keliauja stipriai išlengvinusi savo bagažą: „Mano lagamine rasite komandos aprangos ir apatinės aprangos komplektus visoms kelionės dienoms, akinius ir kremą nuo saulės, pasą, vairuotojo pažymėjimą, bei sportininko licenciją.
Be abejo vežamės šiek tiek grynųjų pinigų, banko kortelių, dantų šepetėlį. Vienas iš dalykų, kurį išmokome įsidėti ir kuris nuo šiemet jau tapo privalomu tai slidininko akiniai. Jų poreikį aš išmokau sunkiuoju būdu, kai viename bivake siaučiant smėlio audrai, jo pateko man į akis ir patrynus ranka, pasidovanojau sau uždegimą. Jie taip pat labai pravartūs, kai prarandi priekinį stiklą – tokios patirties mes taip pat esame turėję“, – pasakoja Benediktas.
„Keletą metų iš eilės veždavausi sandalus, kurių net neišpakuodavau, tad jų nebėra, panašus likimas ištiko ir daugelį kitų daiktų, tad to ką išvardinau iš esmės užtenka visam maratonui“. Nuosavo garderobo išlengvinimu B.Vanagas neapsiribojo ir visus šiuo metus stengėsi rasti optimalius sprendimus visose sferose.
Mažiausias biudžetas
Svarbi pamoka, kurią sportininkas išmoko per septynetą metų, tai komandos kompetencijų svarba.
„Šiemet, jeigu neskaičiuosime automobilio kainos, mūsų biudžetas yra pats mažiausias per visą komandos Dakaro istoriją. Tačiau dėka strategiško ir nuoseklaus darbo, kuris vyksta visus metus, mes jaučiamės pasiruošę tam, ką mums paruošė organizatoriai.
Mes turime savo užsiaugintą technikų komandą, kuri pastoviai kelia savo kvalifikaciją tiek šalia trasų, tiek ir teorijos srityje. Turime optimalų atsarginių dalių skaičių, su galimybe jų pasipildyti kada reikia. Turime naują, bet patikrintą automobilį, kuris turi mums padėti išvengti techninių bėdų.
Pasiruošimo procese tapome išmintingi ir visus darbus baigėme laiku, nepritrūkome paskutinės nakties, kaip dažnai atsitinka studentams. Trumpai tariant, komanda optimizavosi visais frontais ir dabar, po metus trukusio darbo, beliko dviejų savaičių neužtruksiantis egzaminas, kuriam mes jaučiamės pasiruošę“, – pasakojo pilotas.
Drauge su „General Financing team Pitlane“ komandos pilotu B.Vanagu į Peru sostinę Limą išskrido dar 11 žmonių: šturmanas iš Lenkijos Sebastianas Rozwadowskis, trys komandos technikai ir vienas už bivako infrastruktūrą atsakingas asmuo, bei šešių žmonių žiniasklaidos komanda, padėsianti operatyviai papasakoti ekipažo nuotykius.
Sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse „Dakar 2019“ šiemet iš viso bus galima sutikti apie penkias dešimtis ten dalyvaujančių arba dirbančių lietuvių.
Šiemet Dakaro varžybų startas vyks neįprastai – po starto podiumo sausio 6-ą dalyviai nelenktyniaus pirmame lenktynių etape, dar vadinamame prologu, o uždarys automobilius į uždarą parką.
Pirmas, 84 km ilgio, greičio ruožas vyks pirmadienį, sausio 7 d.
