Pirmasis greičio ruožas ypatingas tuo, kad prieš automobilius jame startavo keturračių pilotai bei motociklininkai pagal apverstą eilės tvarką.
Į smėlio kopas, kur nėra jokių kelių, pirmieji išvažiavo mažiausiai patirties turintys dalyviai, todėl nemažai jų pasiklydo.
Tai klaidina ir vėliau startavusius automobilių vairuotojus, nes motociklininkų paliktos provėžos padeda orientuotis ir visureigių ekipažams.
Negana to, į 84 km ilgio ruožą organizatoriai įdėjo dvi trasos žymas („waypoint“), kurias būtina surasti, todėl pirmasis Dakaro ralio greičio ruožas – neįprastai sunkus.
Automobilių startas vėlavo
Automobilių klasės sportininkai startavo įprasta starto tvarka, o pirmasis į kopas 18 val. 53 min. turėjo pajudėti praėjusio Dakaro nugalėtojas Carlosas Sainzas. Tačiau dėl užvilkinto motociklų starto visureigių startas vėlavo daugiau nei valanda.
Pirmasis iš lietuvių startavo 315 numeriu pažymėtą „Toyota Hilux“ vairuojantys Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis. Jie Dakaro ralį pradėjo iš 15 vietos.
Pirmąją trasos žymą jie pasiekė smuktelėję į 21 vietą, tačiau varžovus skyrė sekundės. Tuo tarpu B.Vanagas paspaudė stipriau ir pakilo į 19 vietą.
330 numerį turintys Benediktas Vanagas ir Sebastianas Rozwadowskis startavo iš 28 vietos.
„Kaip ir praeityje, prologas yra vieta, kur tu niekada nelaimėsi Dakaro, bet tikrai gali jį pralošti, tad mūsų tikslas yra būti išmintingais“, – atviravo pilotas.
Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas su 337 numeriu pažymėtu visureigiu į pirmąjį greičio ruožą pajudėjo iš 34 pozicijos, bet jau ties pirmąja trasos žyma pakilo į 25 vietą.
Stiprus finišas
Iki antrosios žymos lietuviai važiavo atsargiau. B.Vanagas ją pasiekė 20 vietoje, A.Juknevičius – 25-as, o V.Žala šoktelėjo net į 21 poziciją.
Tiesa, realių lenkimų trasoje buvo vienetai, nes Dakaro ralis, kaip ir įprasta ralio tipo lenktynėms, yra varžymasis su laiku, o ne kontaktinė kova. Iš 10-30 vietų lenktynininkai startuoja kas minutę, todėl fiziškai trasoje aplenkia tik bėdų ištiktus varžovus.
Automobilių įskaitoje pirmąjį greičio ruožą užtikrintai laimėjo Nasseras Al-Attiyah su „Toyota“, greičio ruožą įveikęs per 1 val. 1 min ir 41 sek.
Jis beveik 2 minutėmis aplenkė antroje vietoje likusį Carlosą Sainzą, šįmet atstovaujantį „Mini“. Trečiąją vietą užėmė vos sekunde ispanui nusileidęs Jakubas Przygonskis su „Mini“.
A.Juknevičius ir D.Vaičiulis pasiekė pirmojo greičio ruožo finišą saugiai ir užtikrintai, nugalėtojui nusileidę 9 min. 42 sek., preliminariai 24 vietoje.
Netrukus finišavo ir B.Vanagas su Sebastianu Rozwadowskiu, pirmajame greičio ruože parodę solidų 20-tą rezultatą. Jie N.Al-Attiyah nusileido 7 min. 43 sek.
Tačiau paskiausiai tarp lietuvių finišą pasiekęs Vaidotas Žala paspaudė dar stipriau ir pakilo net į 17 vietą. Jis su S.Jurgelėnu nuo nugalėtojo atsiliko tik 7 min. 01 sek. Toks aukštas rezultatas pirmame greičio ruože yra itin vertingas, nes rytoj lietuvių ekipažas galės startuoti kartu su greičiausiais sportininkais.
Rezultatą nujautė
Po finišo A.Juknevičius atskleidė, kodėl jo ekipažas iš 20 vietos smuktelėjo į 24-ąją.
Komandos teigimu, navigatorius Darius Vaičiulis pakoregavo ekipažo taktiką – patyręs Dakaro vilkas ilgų tiesiųjų kupinoje trasoje norėdamas kompensuoti variklio galių skirtumą padangų slėgį susimažino labiau nei priešininkai, tai leido būti greitesniems kopose.
„Mes žinom, kad mūsų variklis yra silpniausias tarp dvidešimtuko sportininkų, todėl mes specialiai pasirinkome žemesnį padangų slėgį nei konkurentai. Šis sprendimas mums leido būti greitesniems supustytose kopose, tačiau pavojingiausioje atkarpoje išdžiūvusioje upės vagoje su akmenimis privalėjome būti atsargesni, – pasakojo A.Juknevičius. – Šis greičio ruožas buvo 1-1,5 % viso Dakaro, tai čia kovoti dėl sekundžių būtų mažų mažiausiai kvaila, todėl mes važiavom užtikrintai, savo tempu ir esame patenkinti.“
V.Žala taip pat atkreipė dėmesį į pavojingus akmenis.
„Šiandien pirmas greičio ruožas, tad važiavom ramiai, nesidraskėm – viskas pagal planą. Buvo daug greitų vietų, kur turi arba labai rizikuoti, arba pasisaugoti – akmenuotose upių vagose buvo galima prisidaryti problemų“, – stovėdamas Dakaro finišo zonoje įspūdžiais dalijosi V. Žala.
Pirmasis Dakaro ralio etapas vyko kitaip nei buvo planuota – automobilių įskaitos dalyvių startas atidėtas daugiau nei valanda, nes prieš juos startavę motociklininkai trasoje užtruko ilgiau nei skaičiavo organizatoriai. Šis etapas buvo panašus į vieną iš pernykščių, tik važiuoti reikėjo į kitą pusę.
„Pagaliau prasidėjo Dakaras! Viskas šiandien buvo gerai, navigacija gana lengva, važiavom sklandžiai, po truputį didinom tempą. Pamažu greitėdami aplenkėm kelis varžovus. Apskritai, labai smagus greičio ruožas.
Daug tokių kontrolinių taškų, kuriuos paimti paprasta, jie išdėstyti labai aiškiai. Vienoje vietoje kelias sekundes praleidom, kai taško per kelis metrus nepaėmėm – turėjom daryti ratą ir apsisukti. Bet apšilimas geras, užskaitom. Dabar labai gerai jaučiuosi“, – finiše džiūgavo „Agrorodeo“ komandos šturmanas Saulius Jurgelėnas.
Prabilo apie problemas
Benediktas Vanagas po finišo džiaugėsi, jog pavyko rasti protingą tempą bei pademonstruoti dvidešimtą rezultatą. Iki pilnos laimės pritrūko labai nedaug – situaciją apkartino dėl kol kas nežinomų priežasčių pradingusi šeštoji pavara, pranešė komanda.
„Yra truputėlį neramu, tačiau manau, jog mes tikrai rasime ir išspręsime problemą“, – iš karto po finišo sakė jis.
Ne itin sudėtingas ruožas leido pasidžiaugti dideliu vidutiniu greičiu, kurį kiek pristabdė tik keliolika kilometrų trukusi atkarpa, nuvedusi dalyvius išdžiūvusių upių vingiais. Čia komanda išlaikė drausmę ir paisydami pavojaus nesunkiai pradurti padangas, važiavo labai konservatyviai. „Paruošus automobilį važiavimui kopose, nuleidus padangų slėgį, jas pradurti lengva, tad buvome itin atsargūs“ – pasakojo pilotas.
Finišavus visiškai šalia pirmosios dienos bivako, lengvai sugedęs visureigis perduotas technikams. Jeigu kitus lietuvių ekipažus bėdos ištiko dar testų metu, „Black Hawk V“ savo kaprizus parodė tik įveikęs du trečdalius pirmojo greičio ruožo.
Kol kas gedimas nėra aiškus: „Jungiant šeštąją pavarą, svirtyje juntamas it prasisukimas. Keletą kartų pavyko ją įjungti, o paskui iš viso ją praradome“, – pasakojo sportininkas. Šeštosios pavaros gedimas turbūt yra geriausia iš blogiausių dalykų, kurie gali nutikti šiam agregatui, tad nors buvo prarastos sekundės, pasiektas finišas ir užimta vieta visiškai tenkina išsikeltus lūkesčius.
Tobula savijauta po greičio ruožo pasigirti negalėjo ir pats pilotas. „Šiąnakt kažkaip negerai miegojau ir pabudęs jaučiau kaklo skausmą. Jis išliko ir kiek paūmėjo per greičio ruožą, tad reiks pasistengti pailsėti“, – su nerimu veide dalinosi B. Vanagas.
Ankstesniame interviu jis neslėpė, jog dėl gana audringos sportinės karjeros ir ne vienos avarijos, su įvairiais skausmais susiduriama neretai, tačiau pastovus sportinis krūvis leidžia su tuo susitvarkyti. Pirmi tikri sportiniai kilometrai šiemet galimai išjudino vieną iš anksčiau fiksuotų išvaržų, tad belieka palinkėti, jog šis negalavimas būtų laikinas ir netrukdytų tolimesnių greičio ruožų metu.
Motociklininkams sekėsi skirtingai
Pirmasis iš lietuvių Dakaro ralyje startavo motociklininkas Arūnas Gelažnikas. Apvertus starto tvarką 92 starto numerį turintis vyras lenktynes pradėjo iš 53 pozicijos. Jo starto laikas – 17 val. 16 min., bet motociklų klasės startas gerokai vėlavo.
Galiausiai A.Gelažninkas startavo 17 val. 43 min. 45 sek. Pirmą kartą Dakaro ralyje dalyvaujantis lietuvis nustebino greičiu – pirmąją trasos žymą jis pasiekė 68 vietoje, antrąją – 64-oje, o finišą jis pasiekė 55-as.
Kadangi motociklų klasės lyderiai startavo iš rikiuotės galo, jam teko lenkti daug lėtesnių sportininkų, bet tarp kitų Dakaro naujokų lietuvis atrodo labai stipriai.
Po finišo A.Gelažninkas tvirtino važiavęs atsargiai, kad nepraleistų nė vienos žymos. „Galėjau spausti daugiau, buvo daug tiesiųjų, bet šiek tiek ir dulkėjo. Mane aplenkė gal du sportininkai, o aš daug lenkiau. Tų lėtesnių buvo daug priekyje, tai ir dulkių daug buvo. Kur upės vaga buvo iš viso nieko nesimatė, tiesiog akmenynas ir nebuvo galima važiuoti normaliai“, – pasakojo jis „iGo2Dakar“ ir džiaugėsi finišu.
Po A.Gelažninko iš 63 vietos startavo 82 numerį turintis Balys Bardauskas. Jo startas buvo numatytas 17 val. 21 min., bet dėl varžybų vėlavimo B.Bardauskas į kopas pajudėjo 17 val. 48 min. 15 sek.
Tačiau B.Bardauskui taip gerai nesisekė. Tuo metu, kai greta jo startavę sportininkai jau buvo pasiekę finišą, lietuvis dar nebuvo apsilankęs nė vienoje žymoje. Galiausiai jis pasirodė finiše tik 105-oje vietoje.
Sportininkas trasoje buvo pasiklydęs ir nepasiekė vienos žymos, nes netrukus po starto išsijungė jo kilometražo matuoklis, o vėliau bandydamas išvengti griūvančio keturračio jis pats griuvo su motociklu.
Kol kas neaišku, kelintoje pozicijoje lenktynininkas bus klasifikuotas, nes oficialiai jis nepasiekė abiejų kelio žymų. Dėl išsikrovusios baterijos įranga nenusiuntė duomenų teisėjams. B. Bardauskas tikina, kad vieną kelio tašką jis pasiekė.
„Manau, čia menki praradimai, nes buvau užsipylęs nepilnus bakus, kad būtų lengvesnis motociklas. Jei būčiau paklydęs ilgiau, galėjau smarkiai prisidaryti“, – po finišo pasakojo jis.
Motociklų klasėje pirmąjį Dakaro greičio ruožą laimėjo pernai ilgai pirmavęs Juanas Barreda Bortas su „Honda“, antroje vietoje finišavo Pablo Quintanilla su „Husqvarna“, o trečiąją vietą užėmė prieš finišą spustelėjęs „Honda“ lenktynininkas Ricky Brabecas.
Motociklininkai buvo nusiteikę optimistiškai
Prieš išvykdamas į pirmojo etapo startą Balys Bardauskas dar galvojo, kaip palengvinti motociklą, kad jis mažiau klimptų klastinguose Peru smėlynuose. Būtent šiame etape sportininkams teko susidurti su fesh-fesh reiškiniu.
Tai itin smulkios frakcijos dykumų smėlis, neretai ilgam įklampinantis sportininkus. Motociklininkai pasakojo, jog kartais tenka net žiaugčioti nuo šių dulkių, patenkančių į smulkiausius tarpelius.
B. Bardauskui smulkūs smėlis nėra naujiena. Praėjusių metų Dakaro ralyje jis Peru kopas išmaišė su dideliu malonumu. Šiemet Dakare smėlis ir kopos sudarys net 70 proc. greičio ruožų.
„Nuostabiai jaučiamės. Pažiūrėkite, kiek aplinkui daug lietuviškai kalbančių žmonių“, – prieš startą juokavo B. Bardauskas šalia A. Gelažninko.
Abu lietuviai šioje Dakaro karštinėje važiuoja skirtingose kategorijose. A. Gelažninkas startavo įprastame ralio reide, kai B. Bardauskas varžosi „Original by Motul“ klasėje. Tai vienišų herojų klasė, per visus dešimt Dakaro etapų turėsianti išsiversti be techninės pagalbos. Padėti galės tik tie patys vienišiai.
Pirmasis ruožas – tik pralaimėjimams
Pirmasis greičio ruožas Lima-Piskas yra pats trumpiausias visame ralyje, nors kartu jis gerokai ilgesnis už įprastus Dakaro ralio prologus.
Jo ilgis – tik 84 km, bet organizatoriai neslepia, kad šiame per kopas nusidriekusiame ruože šturmanai turės labai daug darbo.
Prieš tai jiems dar teko įveikti ilgą, 246 km pervažiavimą iki greičio ruožo starto vietos.
Šis pervažiavimas – taip pat Dakaro ralio dalis, kurią sportininkai turėjo nuvažiuoti pagal kelio knygoje nurodytą maršrutą ir spėti per specialiai skirtą laiko tarpą.
Beveik 250 kilometrų kelionei iki šalia Pisko įsikūrusio bivako buvo skirtos keturios valandos, įskaitant automobilio paruošimui reikalingą laiką.
Iš viso Dakaro ralyje prie starto linijos išsirikiavo net 334 transporto priemonės bei 541 sportininkas: 137 motociklai, 26 keturračiai, 100 visureigių, 30 SxS bagių ir 41 sunkvežimis.
Iš visų dalyvių 17 yra moterys. Be to, tarp motociklininkų net 35 sportininkai pasiryžo startuoti „Originals“ klasėje, kur negalima jokia techninė pagalba iš šalies. Jiems padėti gali tik kiti Dakaro maratono sportininkai.
Benediktas Vanagas prieš startą neslėpė nekantraujantis.
„Jau pakankamai pasibuvome Limoje ir norisi pradėti po vieną gliaudyti greičio ruožus. Šiandienos „prologui“ turime kiek daugiau nei 80 kilometrų, iš kurių 80 proc. bus smėlis, o iš jų didesnė pusė – kopos. Organizatoriai prognozuoja, jog lyderiai šį maršrutą įveiks per valandą. Dažniausiai šios prognozės yra gana tikslios“, – pasakojo B.Vanagas.
B.Vanagas tvirtino pirmajam greičio ruožui numatęs konservatyvią taktiką: „Turime įsipylę gerus keturiasdešimt litrų daugiau degalų nei iš tiesų reiktų – tai turbūt pernai metų pamokos, o ir kilometrų važiuojant per kopas susuksime daugiau nei nurodyta, nes niekada nejudėsime tikslia linija, pagal kurią skaičiuojama distancija.
Taip pat kopose nesunku paklysti, o ieškant teisingo kelio, degalai taip pat dega. Padangų pasikrovėme 2 iš 3 galimų: testų metu stipriai padirbėjome bandydami suprasti naujoms padangoms tinkamą slėgį, tad čia galime sutaupyti kiek svorio“, – dalinasi B. Vanagas.
„General Financing team Pitlane“ ekipažas keliasi du tikslus: rasti savo greitį kopose ir ramiai finišuoti: „Kaip ir praeityje, „prologas“ yra vieta, kur tu niekada nelaimėsi Dakaro, bet tikrai gali jį pralošti, tad mūsų tikslas yra būti išmintingais“, – atviravo pilotas.
B.Vanagui – papildomas palaikymas
Dar prieš išjudėdami į starto arkos ceremoniją, „General Financing team Pitlane“ atstovai pasidžiaugė drauge su gamykline „Toyota“ komanda pasiektu susitarimu dėl techninės pagalbos greičio ruožuose.
Pirmą kartą per septynerius metus ekipažas išriedės į trasą žinodamas, jog kritiniu atveju pagalbos gali tikėtis iš „Toyota Gazoo Racing“ mechanikų ekipažo, kuris ralyje dalyvauja kaip pilnavertis dalyvis.
Tiesa, toks susitarimas yra daugiau kompresas mirštančiam, nes, kaip pats B. Vanagas įvardino, vien faktas, jog sulaukei, kol tave pasiekė tikrai ne lenktyniniu tempu riedantys technikai, automatiškai reiškia gana tragišką dienos rezultatą.
Tokia pagalba leis išvengti fatališkų situacijų su sąlyga, jog tą dieną visiems kitiems mechanikų prižiūrimiems ekipažams nekils bėdų: B. Vanago ir Sebastiano Rozwadowskio duetas yra vienas iš dešimties, kuriuos šis technikų ekipažas aptarnaus, tad susitarimas nereiškia, jog pagalbos bus sulaukta žaibiškai.
Apžvelgiant – bet kokia papildoma galimybė pasiekti dienos finišą turėjus techninių problemų ar incidentų yra džiuginanti. Bivake vyraujančios kalbos suporuotos su faktu, jog organizatoriai leido automobilių važiuoklės darbinį aukštį padidinti trimis centimetrais, diktuoja paprastą žinią: Dakaras bus sunkus.
