Kartu su juo įspūdingą rezultatą pelnęs šturmanas Sebastianas Rozwadowskis atvykti negalėjo dėl labai mielos priežasties – jis tiesiai iš Pietų Amerikos išskrido į Lenkiją laukti netrukus gimsiančio kūdikio.
Padėti būtina
B.Vanago teigimu, puikaus rezultato pavyko pasiekti dėl ilgo ir nuoseklaus darbo, trukusio ne vienerius metus.
Daug dėmesio tarp žiūrovų sulaukė ir lietuvių tarpusavio santykiai. Jie ryškiausiai atsispindėjo Dakaro ralio viduryje, kuomet beremontuojant Antano Juknevičiaus variklį lūžo vienas iš variklio galvos varžtų ir trūkstamą detalę tautiečiams paskolino B.Vanago komanda.
„Dakaras yra kaip karas, iš esmės, kuriame yra tam tikri principai, visai kita realybė. Vienas dalykas yra pagalba bivake, kitas dalykas yra pagalba trasoje. Bet žmogiškumo principai galioja ir ultramaratone vieni be kitų pagalbos iš esmės neišsiverstų“, – sakė jis.
Sportininkas pastebėjo, kad didžiosios komandos turi daugiau vidinių resursų bei daugiau kartu važiuojančių ekipažų, todėl pagalbą susiorganizuoja viduje. Tuo tarpu lietuviams tenka ieškoti pagalbos tarp kitų sportininkų.
„Taip, mes esame gavę pagalbos, MAZ'o sunkvežimių kolektyvas prarado kokias 7 minutes, bet atvertė mūsų automobilį, kuris tuo metu gulėjo ant šono. Savo ruožtu mes irgi pagelbėjom vieniem kitiem dalyviams su detalėmis ir taip toliau. Dakare tai atskiras gyvenimas ir jeigu tu gali padėti, tu padedi“, – pabrėžė B.Vanagas.
Perdavė žinutę
Tuo tarpu iš valstybės jokios finansinės pagalbos B.Vanagas tvirtino negavęs. „Tai yra riestainio skylės dydžio pagalba, nulis visiškas“, – nusijuokė sportininkas.
Tačiau nepaisant to, B.Vanago automobilis kasmet puošiamas didžiuliu Vyčio siluetu, o bivake bei prie trasos nuolat plevėsuoja Lietuvos vėliava.
Sportininkas patvirtino, kad lietuviškumas Pietų Amerikoje pritraukia daug dėmesio, prie lenktynininkų prieina pasisveikinti lietuvių išeivių vaikai bei anūkai, kurie nors jau nebeprisimena lietuvių kalbos, bet pažįsta savo protėvių šalies simbolius, vadina save lietuviais.
B.Vanagas žiūrovams taip pat perdavė labai svarbią žinutę iš Dakaro ralio trasose sukauptos patirties – lietuviams prieinamos visos pasaulio durys, o jas atsidaryti reikia savo žiniomis ir sugebėjimais.
„Vienas dalykas – kad Lietuvą pamato, yra tikrai gerai. Kai dvi dienas finišavome tarp Top-5 greičiausiųjų, 197 pasaulio valstybėse mūsų vėliavą rodė.
Bet aš manau, kad dar didesnis efektas yra tai, kad Lietuva domisi. Manau, visi lenktynininkai daugeliui lietuvių parodo, kad mes galime padaryti labai daug ir lubos yra tik įsivaizduojamas dalykas, tik mūsų galvose.
Mes galime pasiekti neįmanomų dalykų ir man smagu, kad jaunimas mato šitą pavyzdį. Kad savo srityje, kai taps geriausiais savo srities specialistais, galės konkuruoti pasaulyje lygiai taip pat, kaip mes darome Dakare, tik savo srityje – nebūtina visiems būti lenktynininkais“, – dalijosi pavyzdžiu B.Vanagas.
Visą pokalbį žiūrėkite žemiau.