Ypač stabiliai visuose greičio ruožuose pasirodę V.Žala ir S.Jurgelėnas patvirtino važiavę gan atsargiai ir gerai pasvėrę riziką. Jie buvo vieni iš labai nedaugelio ekipažų šįmet, trasoje neturėję jokių rimtesnių incidentų, virtimų ar griuvimų.
Reiktų naujos technikos
Tačiau V.Žala neslėpė – jo „Kamanės“ galimybės jau beveik visiškai išnaudotos ir norint varžytis dėl aukštesnių pozicijų reikėtų naujesnės, lengvesnės technikos. Jis taip pat pabrėžė, kad Dakaro ralyje daugiausiai įtakos greičiui daro ne variklio galia, nes ji būna apribojama, o automobilio svoris, kurį jie šįmet turėjo net apie 200 kg. didesnį, nei varžovai.
Paklaustas, kokį automobilį rinktųsi, jei neribotų finansai, V.Žala patvirtino, jog mielai išbandytų dviem ratais varomą „Mini“ arba „Peugeot“ bagį. Tačiau tokių bolidų kaina milžiniška.
„Mini“ bagių net neparduoda, nenorėdama sudaryti konkurencijos savo sportininkams, bet ir klasikinis 4 ratais varomas visureigis nepigus. „Apsiklausėme, 4x4 „Mini“ kainuoja 700 tūkst. eurų, dabar jie šiek tiek atpigę. Bet tie 2 ratais varomi bagiai kol kas neįkandami, nes jie yra gamyklinės komplektacijos, o tai reiškia, kad tik gamyklinės komandos pilotai su jais važiuoja“, – aiškino V.Žala.
„Peugeot“ bagį teoriškai galima gauti, nes ir šiame Dakaro ralyje su jais važiavo privatūs ekipažai, tačiau aukštą rezultatą pasiekė tik trečioje vietoje finišavęs Sebastianas Loebas. Didesnė dalis šių automobilių iškeliavo pas pasiturinčius verslininkus, kurie finišavo antroje rikiuotės pusėje.
Tačiau šie automobiliai dar brangesni. Pasak V.Žalos, dukart Dakaro ralį jais laimėjęs gamintojas įvertina šių pergalių vertę ir stengiasi iš jų uždirbti.
„Prieš metus jie skelbė kad nuoma Dakarui yra palei milijoną eurų. Kiek ta kainodara pasikeitė ar nepasikeitė, jei sėstum kalbėti, tai vis tiek būtų panašios eilės skaičiai, tikrai ne 200-300 tūkst.“, – pasakojo S.Jurgelėnas.
Medalis pabrangino mašiną
V.Žala atskleidė savo naudotą „Toyota Hilux“ pirkęs už 180 tūkst. eurų ir kiek daugiau nei 70 tūkst. eurų įdėjo į jo remontą. Bet nepaisant to, kad jis nuo tada nuvažiavo dar du Dakaro ralius, dabar šis visureigis būtų brangesnis.
„Dabar mes jį parduotume už kokius 220 tūkst. eurų, jei pasisektų, – sakė V.Žala ir paaiškindamas iškėlė Dakaro ralio finišo medalį. – Va, labai pabrangina. Labai pabrangina automobilius rezultatai.“
„Kaip Biesas (Dakaro ralio technikas Darius Biesevičius, – red.) pasakojo, sako – „potencialūs pirkėjai žiūri į rezultatą ir kontempliuoja plius dar kelias vietas, nes tu važiuoti tai nemoki.“ Su ta mašina jis iš viso dešimtuke važiuotų“, – juokėsi V.Žala.
Nors atrodo, visiems turėtų būti suprantama, kad rezultatai nepaprastai daug priklauso nuo lenktynininko, o automobilis yra tik įrankis, ekipažo nariai patvirtino, jog Dakaro visureigių kainos labai stipriai priklauso nuo jais pasiektų rezultatų.
„Yra prietarai – ne prietarai, nusisekę – nenusisekę dalykai, tai lygiai taip pat, jei automobilis už savęs turi visai neblogą istoriją, finišavęs visai neblogose vietose, tai automatiškai jis kainuoja daugiau, nei tie, su kuriais kažkas vartėsi, klimpo, nevažiavo. Niekam neįdomu tos istorijos, kas tau sugedo ir kodėl buvai užklimpęs. Jei finišavai du kartus 40-tas, o kartą nefinišavai, ir jei du kartus 20-tuke finišavai tuo automobiliu, kuris sėkmę neša, nori nenori, kaina šiek tiek didesnė“, – pasakojo S.Jurgelėnas.
Plačiau apie sėkmę Dakare lemiančias priežastis, technines detales bei kelyje sutiktus roplius žiūrėkite vaizdo įraše.
