Sekmadienį startuosiantis Dakaro ralis šiemet bus kitoks nei anksčiau, mat didžioji jo dalis vyks Arabijos dykumoje. Komandos, nuvykusios beveik savaitę prieš startą turės laiko ne tik aklimatizuotis, bet ir žada spėti pasitreniruoti.
Ankstesniais metais Pietų Amerikoje vykę raliai reikalaudavo ilgesnio aklimatizacijos laikotarpio, mat laiko skirtumas būdavo didžiulis, bet ateinantis ralis Europos lenktynininkams šios problemos sukelti neturėtų. Laiko skirtumas tarp Saudo Arabijos ir Lietuvos yra vos viena valanda, o klimato sąlygos turėtų būti panašios į Lietuviškas.
Abi komandos vienu reisu išskrido į Stambulą Turkijoje, o iš jo Vaidoto Žalos ekipažas į Jeddah miestą išskris rytoj ryte, o Antano Juknevičiaus dar šiąnakt.
„Agro Rodeo“ komanda kaip visada su nuotykiais
„Pirmieji darbai mechanikams nuvykus į vietą bus technikos atsiėmimas ir patikrinimas, ar kelionės laivu metu ji nebuvo pažeista. Likusi komandos dalis skirs laiką kemperių susitvarkymui ir pasiruošimui. Apie patį Dakarą per daug stengiuosi negalvoti, dar yra laiko“, – žurnalistams pasakojo V. Žala.
Tradiciškai į Dakarą „Agro Rodeo“ komandos sportininkas pasiėmė ir mamos keptų kibinų.
„Kibinus gamino mano mama, o mėsa iš Sauliaus ūkio. Tik prašiau, kad su aviena darytų, nes kiaulieną gali palaikyti kaip kontrabanda Saudo Arabijoje“, – juokavo lenktynininkas.
Saulius Jurgelėnas, tuo tarpu, patyrė sportinį stresą dar prieš palikdamas Vilnių – prasidėjus registrcijos į skrydį procedūrai pastebėjo, jog pasą paliko namie, bet Vilniaus gatvėse nespėjus susidaryti kamščiams šturmanas į Saudo Arabiją išvyko kartu su visa komanda.
Antano Juknevičiaus palinkėjimas visiems
„Kreda“ Dakaro komandos pilotas A. Juknevičius žurnalistams rodė, kaip jis pats sakė, nealkoholinio gėrimo buteliuką, kurį gavo dovanų iš savo draugų prieš pirmąjį Dakarą 2003 metais.
„Padovanojo ir sakė, kad kai jau liks paskutinis lašas jėgų ir stiprybės – išgerk. Kaip matote, buteliukas dar nenugertas. Linkiu ir Jums ir sau su Dariumi, kad to paskutinio lašo savo gyvenime nepasiektumėme, tegu lieka jis kitiems mūsų gyvenimams“, – palinkėjimu sau ir gerbėjams dalinosi A. Juknevičius.
Paklaustas, ar nebeliko jokių neišpręstų klausimu, Antanas sakė, kad ne viskas labai gerai: „aš jau parašiau penkis laiškus, bet prancūzai per šventes neatrašo, tad bandysime ten susitarti. Norėtųsi pasiimti automobilį ir ne tik apžiūrėti ar viskas jam gerai, bet dar ir spėti „palakstyti“ kokią dieną. Bet bus kaip bus, jei nesigaus tai ką padarysi“.
„Dabar važiuodamas link oro uosto dar užsakiau du papildomus viešbučius internetu, nes pastebėjau atsiradusį tinkamą pasiūlymą. Taip, kad pasiruošimo procesas vyksta ir jis turbūt nesibaigs iki pat starto, nes visada išlieka dar kažkokia smulkmena, kuri lieka nepadaryta. Vakar kas kelias valandas skambinau Antanui, nes vis atsimeni kažkokią smulkmeną“, – apie pasiruošimą pasakojo Antano šturmanas Darius Vaičiulis.
Paklaustas apie ateinančio Dakaro tikslus komandos pilotas juokavo, kad norėtų nepasiekti to paskutinio lašo, bet pradėjęs kalbėti rimtai sakė, kad pirmiausia norėtųsi finišuoti. Aukštesnis tikslas už finišą – aukšta pozicija.
Vyrai neslėpė, kad geriausiųjų dešimtukas yra jų taikiklyje.
