Ironiškas sprendimas
V. Žala pasakojo, kad tą dieną turėjo įvykti ne tik jo debiutas „Abu Dhabi Desert Challenge“ bekelės maratono lenktynėse, tačiau ir pirmas bendras jo bei šturmano Sauliaus Jurgelėno pasirodymas trasoje. Tiesa, tada viskas buvo kiek kitaip, nei dabar, mat automobilis buvo pasiskolintas iš Kazachstano komandos bei atgabentas tiesiai į varžybas, todėl apie treniruotes nebuvo nė kalbos.
Lenktynininkas prisipažino, kad likus maždaug 2 valandoms iki pirmojo greičio ruožo apėmė nerimas, kad prie starto linijos teks stoti su visiškai nepažįstamu automobiliu, todėl nusprendė kartu su šturmanu automobilį išbandyti šalia esančioje žvyro aikštelėje.
„Pirmasis greičio ruožas buvo prologas, todėl man buvo šiek tiek neramu, kaip automobilis valdosi ir kaip pats turėčiau su juo elgtis. Pasiūliau Sauliui padaryti bent simbolinį susižainimą su technika, jis iškart paragino užsidėti saugos šalmus.
Aš jį patikinau, kad nereikia – juk tai tik keli posūkiai antra pavara. Vis dėlto teisinga ironija, kad galvą siūti reikėjo tam, kuris pasakė „nereikia“, – dabar jau juokdamasis įvykius Abu Dabyje prisiminė lenktynininkas.
Netikėta bendradarbiavimo pradžia
Sportininkas pasakojo, kad jau pirmosios tiesiosios pabaigoje bandė apsisukti naudodamas „rankinį“ ir iškart suprato, kad tai nebuvo gera mintis, mat užuot pradėjęs slysti, automobilis ėmė virsti, o smūgio į žemę metu V. Žala patyrė stiprų smūgį galva į saugos lanką.
Lenktynininkas prisiminė, kad tada pačiam neatrodė, jog nutiko kažkas baisaus, tačiau vos išlipus iš S. Jurgelėno akių suprato – situacija rimta.
„Iš viso prireikė 18 siūlių, tačiau įdomiausia dalis, kad mes vis tiek tose lenktynėse startavome. Tada gydytojas man galvą sutvarstė, dėl to pasiėmiau didesnį saugos šalmą ir vėl sėdau prie lenktyninio automobilio vairo. Ne veltui yra posakis, kad automobilių sporto taisyklės rašomos krauju, tai išbandėm ir savo kailiu“, – pasakojo „Agrorodeo“ komandos pilotas.
V. Žala pripažino, kad situacija atrodė gana komiškai, kai dar nė neprasidėjus lenktynėms automobilis jau gulėjo ant šono. Lenktynininkas neslėpė, kad po tokio įvykio abejojo ar kada kitą kartą S. Jurgelėnas sutiks su juo sėsti į vieną automobilį ir startuoti lenktynėse, tačiau tos pačios varžybos parodė, kad dirbti kartu jie ne tik gali, tačiau tai daryti jiems pavyksta gana gerai.
„Galvojau, kad po šio įvykio mūsų bendradarbiavimas su Sauliumi pasibaigs ir jis sakys, kad daugiau manęs matyti nenori, tačiau vos išvažiavome į pirmuosius greičio ruožus jam patiko, kad jo klausiau, paisiau jo autoriteto ir stengiausi perimti jo patirtį. Nuo to laiko „sulipom“ kaip ekipažas ir po poros metų startavome Dakare“, – darbo kartu pradžią prisiminė V. Žala.
Naudinga pamoka
Lenktynininkas teigė, kad pastebėjęs šią sukrečiančią nuotrauką asmeniniame archyve nusprendė ja pasidalinti. V. Žala neabejojo, kad jo ir S. Jurgelėno ekipažas nebuvo vienintelis, kuris prisidarė „reikalų“ nusprendę dėl kelių minučių neužsidėti saugos šalmų.
„Tai gera pamoka, kad šalmas visada reikalingas važiuojant sportiniu režimu. Nesvarbu, kad tai tik 100 metrų, ir kad tik antra pavara – jei yra sportinis režimas, yra ir sportinė rizika, todėl šalmas visada turi būti ant galvos“, – pabrėžė V. Žala.
