B.Vanagas, V.Žala ir A.Juknevičius šiais metais neslepia, kad sieks pagerinti mūsų šalies pasiekimą Dakare – patekti tarp dešimties greičiausių sportininkų. Moderni technika, profesionalios komandos ir žinoma, nemaža patirtis.
Galų gale, ir pasiekti rezultatai aiškiai rodo, kad visi trys gali patekti tarp pačių greičiausiųjų pasaulyje, tačiau tokia situacija yra dabar. O dar prieš gerus penkerius ar šešerius metus viskas buvo visai kitaip – Dakaras jiems buvo didelis iššūkis ir nuotykis. Kiekvienas iš šio trejeto iki jo ėjo savu keliu.
Seniausiai Dakare važiuojantis A.Juknevičius visada norėjo pravažiuoti Dakarą – jis ir Lietuvoje lenktyniavo ralio reiduose, todėl natūralus tikslas buvo patekti į sunkiausią pasaulyje ralio reidą. Tačiau pirmus kartus Dakare jis buvo toli nuo lyderių.
„Anksčiau dalyvaudavau „Kross“ reiduose, kurie yra labai artimi Dakarui. Lietuvoje per keturis metus buvau nepraleidęs nė vienų varžybų, važiavau į lenktynes, kurios vykdavo Latvijoje, Baltarusijoje bei Lenkijoje. Daug visur dalyvavau ir tas kelias vedė link pačių didžiausių varžybų.
Buvo tokių dalyvių, kurie atvažiuodavo į pirmąjį Dakarą su savo kuprinėmis, skilandžiais, miegmaišiais – viskas gulėdavo bagažinėje. Tai būdavo tavo Dakaras, tu važiuoji su vienu automobiliu. Kai ruošėmės su lenktyninku Aureliju Petraičiu pirmajam Dakaru, suradome angliškai kalbančius žmones iš Olandijos ir jiems siuntėmė laiškus. Atsakymo sulaukdavome po 2–3 savaičių ir vėl rašydavome laišką, nes iškildavo daug klausimų“, – kalbėjo A.Juknevičius.
B.Vanagas Dakare atsirado beveik dešimtmečiu vėliau. Ir tai buvo labiau atsitiktinumas negu lenktyninko tikslas. Tiesa, vėliau B.Vanagą Dakaras įtraukė ir tai tapo neatsiejama jo dalimi.
„Buvo laikas, kai man Dakaras atrodė pensininkų užsiėmimas. 2009 m. mano bičiulis Merkys Saukevičius buvo užsiregistravęs į naujos kartos ralio maratoną „Circle rally“. Šių lenktynių tikslas buvo aplenkti Dakarą arba bent tapti antraisiais.
M.Saukevičius buvo užsiregistravęs su savo visureigiu ir jis negalėjo dalyvauti. Jis, būdamas taupus žmogus, nenorėjo prarasti mokesčio, jei neklystu, pasiūlė mums startuoti su Sauliumi Jurgelėnu. O mes greitai mokame priimti sprendimus, todėl greitai išsinuomavome automobilį ir 2009 m. atsiradome pirmajame ralio maratone.
Lyginant visus Dakarus, pirmasis tikrai buvo nuotykis. Aš važiavau kaip į sportinį renginį, tik viskas išėjo ne kaip suplanuota“, – prisiminimais dalijosi B.Vanagas.
B.Vanagas pasakojo, kad iš pradžių buvo vedamas svajonių, entuziazmo, o dabar turi žinių bagažą, kompetencijas bei visai kitas galimybes: „Pradžia buvo labai romantiška ir daug turėjo ambicijų, o dabar reikia įdėti daug sunkaus darbo, bet esame geriau pasiruošę“.
V.Žala Dakare irgi atsirado kiek netikėtai. Jis taip pat nesvajojo apie šias lenktynes, tačiau svajojo jo tėtis.
„Šio projekto nuopelnas turėtų tekti mano tėčiui, nes jis mane pastūmėjo ta kryptimi, kai mano dar buvo tas amžius, kai Dakaras atrodė utopija bei konceptas, kurio nesupranti. Lietuvoje klasikinis ralis yra, kai lėki dideliu greičiu, o dykumoje atrodo, jog tai sudėtinga daryti.
Dakaro prasmę pradedi suprasti, kaip sensti. Pirmame Dakare norisi pasiekti finišą, o kai mes tik iš trečio karto pasiekėme finišą, atsirado sporto ambicijos bei supratau šio renginio filosofinę reikšmę. Šiuo metu tikslas yra viską padaryti kuo geriau“, – teigė V.Žala.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad sausio 2 d. Dakaro ralyje planuoja startuoti Vaidotas Žala, Benediktas Vanagas, Antanas Juknevičius, Gintas Petrus, Arūnas Gelažninkas, Laisvydas Kancius.
