Šiais metais Palangoje įvyksiančios 1006 kilometrų lenktynės bus kiek kitokios negu anksčiau – jose nedalyvaus rekordinius dešimt kartų lenktynes laimėjęs Jonas Gelžinis.
Paskutinį kartą 2021 metais lenktynes su „Circle K milesPLUS Racing Team“ komanda laimėjęs lenktynininkas teigia, kad treniruočių metu daugiausiai dėmesio skiria fizinei veiklai, o ne vairavimui.
„Kiekvieną dieną su automobiliu važinėti trasoje yra neįmanoma, kadangi tai pareikalauja ypatingai didelių kaštų. Tai galioja ne vien Lietuvoje – daugelio mėgstamų formulės lenktynių „Formulė-1“ vairuotojai taip pat turi ribotą dienų trasoje kiekį, kadangi tiek daug važinėti neleidžia biudžetas. Žinoma, niekas neriboja asmeninių treniruočių sporto salėje arba važinėjimo simuliatoriuje“, – teigia J. Gelžinis.
Lenktynininkas tikina, kad formą iki varžybų dienos palaiko įvairias būdais – eina į sporto salę, mina dviratį, daro pratimus širdies ištvermei ir „Crossfit“ treniruotes.
Jis pabrėžia, kad kardio treniruotės yra bene svarbiausios – sėdint automobilyje yra labai šilta, o pulsas, priklausomai nuo vairuotojo, gali pakilti iki 150 susitraukimų per minutę, panašiai kaip bėgant.
„Vairuotojas važiuoja apie valandą ir dešimt minučių, tada privalomai keičiasi su kitu vairuotoju – tokios yra taisyklės. Kiekvieną sprintą trasoje vairuotojai bando važiuoti iki savo galimybių ribos, tačiau pasikeitus, vairuotojas net ir norėdamas negali vėl sėsti už vairo – pagal taisykles privalo valandą ilsėtis“, – pasakoja rekordininkas.
Tai galioja ne tik lenktynininkams, bet ir eiliniams eismo dalyviams – važiuojant ilgesnius atstumus labai svarbu daryti pertraukas ir sustoti bent trumpam pailsėti.
„Akivaizdu, kad visi vairuotojai savo kelionės tikslą nori pasiekti kuo greičiau, bet ilgos vairavimo valandos gali paveikti tiek fizinę, tiek psichologinę žmogaus būklę. Dėl nuovargio gali sutrikti koncentracija ir reakcijos laikas, o tai padidina nelaimingų atsitikimų tikimybę.
Pajutus bent minimalų nuovargį reikėtų negailėti laiko ir stabtelti degalinėje, išgerti kavos, prasimankštinti ir šiek tiek pailsėti nuo vairavimo“, – teigia „Circle K“ Rinkos vystymo direktorius Baltijos šalims Renatas Alekna.
Ruošiasi ne tik fiziškai
Paklaustas apie svarbiausias raumenų grupes lenktynių metu, J. Gelžinis įvardina kaklo, nugaros ir pilvo preso raumenis. Nepaisant to, lenktynių metu yra svarbus viso kūno raumenų tonusas, kadangi automobilyje juntama 2,5 gravitacijos jėgos, o tai reiškia, kad posūkio metu arba stabdant kūnas pasunkėja net iki 2,5 karto.
„Kaklo raumenys lenktynių metu išskirtinai vargsta – šalmas yra sunkus, o jį dėvėti privaloma visada. Nugaros ir pilvo preso raumenis taip pat reikia atitinkamai paruošti – kuomet kūnas pavargsta, raumenys atsipalaiduoja ir slanksteliai patiria padidėjusį krūvį. Norint to išvengti reikia atitinkamai ruošti šias raumenų grupes“, – tikina kaunietis.
Pašnekovas teigia, kad fiziniais ir vairavimo sugebėjimais lenktynės neapsiriboja – daug nulemia ir pačio lenktynininko psichologinis pasiruošimas.
„Tai yra ypatingai svarbu, psichologinis pasiruošimas lenktynėms yra viena iš kritinių sudedamųjų dalių. Nuo to priklauso kaip jausis už vairo atsisėdęs vairuotojas, kokia bus jo motyvacija, ar nejaus įtampos ir streso, ar atsimins, ką darė per treniruotes bei ar galės maksimaliai atsiduoti lenktynėms“, – teigia jis.
Išbandymui trasoje padeda pasiruošti ir varžovų analizė. Anot pašnekovo, komandos stebi savo varžovų duomenis iš kitų varžybų, treniruočių ar kvalifikacinių etapų ir analizuoja kiekvieno vairuotojo ypatumus.
„Analizuojame kada vairuotojai spaudžia pedalus, stabdo arba pagreitina automobilį, taip pat vertiname jų stiprybes ir silpnybes bei kaip jaučiasi trasoje. Stebime ir kiekvieną vairuotoją atskirai, ir pačios komandos braižą“, – dalinasi J. Gelžinis.
Lenktynių dieną laikosi rutinos
Lenktynių rytą vyras mėgsta pradėti nuo kokybiškų pusryčių ir rutinos – geriausiai sekasi, kuomet dieną pradeda be streso, iš anksto pasiruošia aprangą ir niekur nevėluoja.
„Pastebėjau, kad man geriausiai sekasi, kuomet laikausi rutinos ir nieko nekeičiu. Tiesa, turiu keletą įpročių – esu įsitikinęs, kad man seksis geriau, jeigu kairįjį batą apsiausiu pirmiau. Jeigu per skubėjimą padarau atvirkščiai, turiu batus apsiauti iš naujo, nes taip jau esu įpratęs. Taip pat automobilyje, kurį vairuosiu, visada pasikabinu keletą žaislinių meškiukų, kurie mane visuomet lydi lenktynėse“, – atvirauja kaunietis.
J. Gelžinis teigia, kad laikui iki lenktynių tirpstant komanda pasikartoja vairuotojų pasikeitimus ir yra pasiruošusi stoti į trasą.
„Vairuotojai lenktynėse keičiasi apytiksliai kas valandą. Jų metu iš automobilio išlipa pirmasis vairuotojas, o vietoje jo už vairo sėdasi kitas, tačiau reikia visa tai daryti ypatingai greitai, kadangi naujajam vairuotojui reikia sujungti pasikalbėjimo įrangą, užsegti diržus ir atsinešti gėrimų atsivėsinimui. Netinkamai pasikeitus galima prarasti labai brangaus laiko“, – paaiškina jis.
Paklaustas, ar po lenktynių ilsisi nuo vairavimo, vyras atsako, kad lenktyninis nuovargis įtakos norui vairuoti neturi. Anot jo, lenktynėms pasibaigus nuovargis beveik nejaučiamas.
„Iškart po varžybų to praktiškai nesijaučia – esi pilnas energijos ir adrenalino, galbūt ir nenuslūgusios įtampos. Kitą dieną tas nuovargis pasiveja, o tuomet jau norisi daugiau poilsio“, – tikina J. Gelžinis.
