„Renault Eco2“ automobiliai yra aprūpinti trimis tarptautiniais aplinkos standartais: jie gaminami gamyklose, turinčiose ISO 14001 sertifikatą, jie skleidžia mažiau negu 140 g/km CO2 (arba yra suderinami su biodegalais) ir net 95 proc. automobilių masės jų gyvavimo pabaigoje yra perdirbama, o gamyboje naudojama 5 proc. perdirbto plastiko.
„Renault Eco2“ automobiliai yra ne tik ekologiški bet taip pat ekonomiški įsigyti, todėl tikimasi, kad aplinkos saugojimui skirtos „Renault“ pastangos bus akivaizdžiai pastebimos. „Renault“ įsipareigojimo aplinkai pavyzdžiai yra variklis TCE 100, biodegalais važiuojantys automobiliai, tokie kaip bioetanoliu E85 važiuojanti „Megane“ ir biodyzelinu B30 varomi „Trafic“ ir „Master“.
Naujoji „Renault Eco2“ programa atspindi „Renault“ įsipereigojimą sukurti seriją gamtai nežalingų ir klientams ekonomiškai prieinamų automobilių. Pastaruosius 10 metų „Renault“ automobilius kuria taip, kad būtų sustabdytas aplinkos teršimas kiekvienoje automobilio gyvavimo stadijoje: nuo gamybos iki perdirbimo automobiliui nusidėvėjus. Pasiryžimą pagerinti pasaulio ekologinę situaciją „Renault“ taip pat įrodo siūlydama prieinamas technologijas, kurios gali būti įmontuojamos į daugelį automobilių.
„Renault Eco2“ programa iš pradžių bus taikoma tik „Renault“ prekinio ženklo automobiliams Europoje. Suprasdama, kad planetos saugojimas yra globalus iššūkis, „Renault“ vėliau programą tęs kituose pasaulio regionuose.
„Renault Eco2“: trys įvertinami ir išmatuojami kriterijai
„Renault Eco2“ programa buvo sukurta remiantis trimis kriterijais, kurie gali būti tiek atestuoti (pvz.: ISO 14001), tiek išmatuoti tokiais matais, kaip anglies išmetimo kiekis ar perdirbto plastiko panaudojimas automobilio gamyboje.
„Renault Eco2“ ženklinimas padės vartotojams įvertinti, kiek „Renault“ automobiliai yra nežalingi gamtai. Nors triukšmas nebuvo įtrauktas į šią programą, kadangi jis nėra apibūdintas nei viename visuotinai priimtame standarte, „Renault“ gali didžiuotis būdama lydere šioje srityje, nes daugelis jos gaminamų automobilių skeldižia 3 dB mažiau garso nei numatyta ES standarte (74 dB).
Automobiliai įgyja „Renault Eco2“ kvalifikaciją, jeigu atitinka šiuos tris reikalavimus:
1.Automobiliai turi būti pagaminti gamykloje, kuri atitinka ISO 14001 standartą. Nepriklausoma Tarptautinė standartų organizacija (ISO) teigia, kad infrastruktūra gali įgyti ISO 14001 standartą tada, kai pasiekia nulatinį pagerinimą mažinant žalingą poveikį gamtai. Tai apima vandens ir energijos eikvojimą, matomą ir garso poveikį, kenksmingas emisijas, atliekų nutekėjimą ir kita. Pavyzdžiui, „Renault“ Sandouville gamykloje, esančioje Prancūzijoje, per septynerius metus sugebėjo trigubai sumažinti vandens išeikvojimą. 2006 metais 39 gamyklos, kurios sudaro daugiau nei 90 proc. pasaulinės „Renault“ veiklos, atitiko ISO 14001 standartą. Likusios gamyklos Rusijoje ir Maroke šiuo metu vykdo reikalavimus, būtinus norint įgyti sertifikatą.
2.Automobilių variklis turi išmesti ne daugiau kaip 140 g/km CO2 arba jie turi būti varomi E85 bioetanoliu ar B30 biodyzelinu. „Renault Eco2“ automobiliai išmeta mažesnį kiekį anglies dvideginio. Tai itin svarbu, nes automobilių išmetamas CO2 yra pagrindinė globalinio atšilimo priežastis. Išmetamo anglies dvideginio kiekį įmanomą sumažinti žemiau 140 g/km ribos (tai lygu kuro sąnaudoms 5.3 l/100 km dyzelino ir 5.9 l/100 km benzino varikliams), tačiau tuomet reikia naudoti arba specialias technologijas (pvz., degalų sumažinimo downsizing), arba biodegalus. Javai, naudojami biodegalams gaminti, sugeria CO2 iš atmosferos jiems beaugant (tai dalis fotosintezės). E85 bioetanolis gali pasiekti CO2 padidėjimą iki 70 proc. per vadinamąją well-to-wheel grandinę lyginant su tuo pačiu modeliu skirtu įprastam benzinui. B30 biodyzelinui šis skaitmuo yra apie 20 proc.
3.Bent 5 proc. plastiko, naudojamo automobilių gamyboje, turi būti pagaminta iš antrinių žaliavų. „Renault Eco2“ naudojimui nebetinkantys automobiliai yra sukurti taip, kad apie 95 proc. jų svorio būtų panaudota perdirbimui. Taipogi „Renault Eco2“ automobilių gamyboje daugiau nei 5 proc. plastiko gaunama iš antrinių žaliavų. Kai kuriuose modeliuose šis skaičius netgi žymiai didesnis: „Clio III“ jis siekia apie 10 proc. (20 kg), o naujajame „Twingo“ – 9 proc. (15 kg). Teigiama, kad perdirbto plastiko kiekis, naudojamas automobilių gamyboje, ateityje tik didės.
„Renault“ sieks kelti standartus nuolat pateikdama naujų pasiekimų aplinkos saugojimo srityje ir siūlydama vis tobulesnių ekologiškų automobilių.
Bioetanolis yra gaminamas fermentuojant ir tada distiliuojant biomasę (kviečiai ir runkeliai Europoje, cukranendrės Brazilijoje ir kukurūzai JAV). Tuomet bioetanolis gali būti maišomas su benzinu tam tikromis proporcijomis: 5 % E5, 10 % E10 ir 85 % E85. Pasirenkamų degalų varikliai tokie kaip Clio 1.6 16V Hi-Flex gali važiuoti grynu, neatskiestu bioetanoliu.
Degalai
Biodyzelinas yra riebiųjų rūgščių metilo esteris, gaunamas iš aliejaus. Jis gaminamas iš aliejingų javų ir augalų (dažniausiai rapsų ir saulėgrąžų Europoje, bet taip pat ir sojų bei palmių aliejaus kitose pasaulio vietose). Gaminimo proceso metu aliejus reaguoja su metanoliu ir taip gaunams biodyzelinas. Tada jį galima maišyti su grynu dyzelinu. Kai į dyzeliną įpilama 30 % sumaišyto skysčio, biodyzelinas yra vadinamas B30.
Sintetinis biodyzelinas (antrosios kartos biodegalai) yra gaminamas pagal Fischer Tropsch procesą iš natūralių dujų, anglies ir biomasės. Renault prisideda kuriant antrosios kartos biodegalus Sintetinių degalų aljanse Europoje (ASFE) kartu su DaimlerChrysler, Volkswagen, Royal Dutch Shell ir Sasol Chevron.
„Well-to-wheel“ požiūris
Norint suprasti biodegalų pranašumą prieš organinį kurą, kalbant apie CO2 emisijas sumažinimą, svarbu žvelgti globaliai, arba well-to-wheel požiūriu. Well-to-wheel analizės rezultatai parodo degalų veiksmingumą, skaičiuojant bendras CO2 emisijas nuo jo pagaminimo iki sudeginimo automobilyje.
Organiniai degalai yra atsakingi už CO2 emisijas gamybos metu (gręžimas ir rafinavimas), kai jie yra perduodami ir, kai automobilis juos sudegina. Biodegalai atsiranda iš biomasės (pvz. augalų), kuri specialiai užauginama jiems gaminti. Šie augalai sugeria CO2 iš aplinkos, kol auga (fotosintezė), o naudojimo metu visiškai atiduoda jį iš biodegalų.
Kadangi biodegalai gali būti pagaminami iš vietinių biologinių medžiagų, nėra didelio poreikio jų transportuoti platinimo tikslais, o tai iš dalies taip pat mažina CO2 išsiskyrimą.
Bendras biodegalų veikimas yra nepalyginamai efektyvesnis nei organinių degalų. Visos CO2 emisijos, išskirtos biodegalų, yra kur kas mažesnės negu įpastų tradicinių degalų. Kai kurios biodegalų rūšys, priklausomai nuo to, kokios medžiagos naudojamos jų gamyboje, gali sumažinti CO2 emisijas net iki 70 % labiau negu tai padarytų įprastas benzinas. Biodyzelino variklis CO2 išleidžia apie 20 % mažiau negu tradicinis dyzelinas.
„Renault“ ekonomiškų automobilių linija aprūpinta biodegalais varomais varikliais
Anot „Renault“, biodegalai yra vienas iš efektyviausių būdų CO2 emisijoms kontroliuoti. Biodegalai yra ekologiškai veiksmingi, nes yra gaunami iš augalinės medžiagos - atnaujinamo ir įvairaus energijos šaltinio. Šie degalai tai pat labai efektyvūs ekonominiu požiūriu, kadangi reikalauja ribotų eksploatavimo išlaidų ir automobiliai yra labiau prieinami klientams.
„Megane“ automobiliui suteikta galimybė važiuoti E85 bioetanoliu kartu su B30 biodyzelinu varomu varikliu dar kartą patvirtina „Renault“ pasiryžimą populiarinti biodegalus. „Renault“ yra viena iš nedaugelio automobilių gamintojų, kurios gaminamas modelis siūlomas su dviem skirtingais biodegalais varomais varikliais.
2007 m. birželį „Renault“ žada rinkai pristatyti naują „Megane“ modelį, aprūpintą 105 AG, 1,6 l, 16 V varikliu, varomu E85 bioetanoliu. Tai bus pirmasis „Renault“ automobilis Europoje, aprūpintas bioetanoliu varomu varikliu. Tokie varikliai, kad galėtų važiuoti tiek tradiciniais degalais, tiek ir biodegalais, buvo sukurti taip, kad automatiškai pasirinktų skirtingą kuro tipą. Buvo atlikti pakeitimai, susiję su kuro baku, įpurškimo sistema ir degimo kameromis. Kurdama etanoliu varomą „Megane“, „Renault“ rėmėsi Brazilijos pavyzdžiu, kur nuo 2004 m. prekiaujama pasirenkamų degalų „Megane“ ir „Clio“ modeliais, varomais E100.
2006 m. pabaigoje rinkoje buvo pritatyti 90 arba 115 AG 2.0 dCi “Trafic“ ir 100 arba 120 AG 2.5 dCi „Master“ modeliai, abu varomi B30 biodyzelinu. Šie automobiliai daugiausia skirti kompanijoms, turinčioms nuosavus automobilių parkus, tad jie gali važiuoti tiek paprastu dyzelino kuru, tiek derinant jį su 30 % biodyzelinu (B30). Pirmieji keleiviniai automobiliai, naudojantys biodyzeliną, pasirodys 2008. Naujajį „Twingo“, kuris buvo pristatymas neseniai vykusioje Ženevos automobilių parodoje, taip pat bus galima įsigyti su B30 varomu 65 AG 1.5 dCi varikliu.
„Renault“ jau daugelį metų dirba, kurdama antrosios kartos degalus. Jie yra išgaunami naudojant taip vadinamą Fischer Tropsch procesą iš natūralių dujų, anglies ir biomasės. Nuo 2006 kovo mėn. „Renault“ sujungė savo pajėgas atliekant įvairius tyrimus su „DaimlerChrysler“, „Volkswagen“, „Royal Dutch Shell“ ir „Sasol Chevron“ ir įkūrė Sintetinių degalų aljansą Europoje (Alliance for Synthetic Fuels in Europe – ASFE).
2006 m. kaip dalį „Renault Commitment 2009” programos plano, Renault paskelbė apie savo ketinimus dirbti alternatyvių technologijų srityje, įskaitant elektrinius automobilius, hibridus ir degalų kameras.