Lenktynėms komandos išleidžia šimtus tūkstančių litų

Tarsi ir aišku, kokį automobilį pasirinkti. Ankstesnėse lenkynėse šešis kartus iš septynių pirmasis finišo liniją kirto „Porsche“. Kartą – „Audi RS4“.

„Lietuvos rytas“ pabandė apskaičiuoti, kiek kainuoja pergalė varžybose, kuriose noriai dalyvauja turtingiausi šalies vyrai.

„Porsche 996 GT3“ įsigijusios ir varžybose triumfavusios „Topo centro“ ekipos narys Aurelijus Rusteika nebuvo linkęs atvirauti: „Varžybos kainuoja nepigiai“.

Tačiau „Snaigė-Kautra“ komandos narys Nemunas Dagilis buvo atviresnis: „Ką čia slėpti, visi žino, kad tokios „Porsche“ nuoma varžyboms su mechanikų paslaugomis kainuoja apie 150 tūkstančių litų, neskaitant kitų išlaidų“.

Šiemet išlaidos gali būti dar didesnės. Šešias dešimtis ekipažų pritraukęs renginys reikalaus dar geresnio lenktynininkų pasiruošimo.

Tokius pat skaičius minėjo ir „Kauno grūdų“ komandos iniciatorius Tautvydas Barštys, tvirtinęs, kad „Porsche“ nuoma iš Belgijos kompanijos ir šios šalies mechanikų darbas ankstesnėse lenktynėse buvo įvertintas 155 tūkstančiais litų, dar maždaug 20 tūkstančių litų kainavo mašinos draudimas varžyboms.

„Tai nėra daug. Norint „Porsche“ išsinuomoti rimtoms varžyboms su visapusiška priežiūra Niurburgo trasoje vykstančioms lenktynėms, tektų pakloti apie 340 tūkstančių litų“, – tvirtino šalies žiedinių lenktynių čempionas Egidijus Dapšas, važiavęs „Snaigės-Kautros“ komandoje.

Nenorintieji nuomoti mašinos „Porsche 911 GT3“ gali tokią ir nusipirkti.

Senesnės modifikacijos (variklio galia 390 AG) toks apynaujis automobilis kainuoja apie 350 tūkst., naujesnis su kiek galingesniu 410 AG varikliu – per 400 tūkstančių litų.

Per metus pagaminama apie 100 tokių automobilių.

„Įsigyti tokią mašiną nėra paprasta. Mes automobilio pirkimu pradėjome domėtis dar vasario mėnesį“, – pernai tvirtino „Topo centro“ vadovas A.Rusteika.

Įvertinus tokius skaičius, neturėtų kelti nuostabos tai, kad pernai varžybose Palangoje startavo bent 4 iš 30 turtingiausių Lietuvos žmonių.

Tai – du bendrovės „Hermis Capital“ akcininkai Nerijus Dagilis ir Giedrius Barysas (valdomų įmonių apyvarta – 1,12 mln. litų), Tautvydas Barštys (įmonių apyvarta – 364 milijonai litų), Arūnas Bartusevičius (įmonių apyvarta – 231 milijonas litų).

Ar yra kitas automobilis, šiose varžybose galintis mesti iššūkį „Porsche“?

Ne vienerius metus užsienyje sportuojantis ir Niurburgo trasos užkulisius gerai pažįstantis Vytautas Venskūnas mano, kad yra, bet jis kainuos brangiau.

„Tai galėtų būti gamykloje parengtas 1-osios serijos BMW dyzelinis automobilis, kuris turi 420 AG pajėgumo variklį. Jis Niurburge vykusiose 24 valandų varžybose užėmė 5 vietą absoliučioje įskaitoje“, – tvirtino V.Venskūnas.

Tačiau jo kaina siekia 170 tūkstančių eurų (586 tūkst. litų).

„Todėl pagal kainą, patikimumą ir greitį „Porsche“ alternatyvų nėra“, – mano lenktynininkas.

Panašios nuomonės buvo ir E.Dapšas:

„Ilgų nuotolių lenktynėse galėtų puikiai pasirodyti labai galingas dyzelinis automobilis, naudojantis gerokai mažiau degalų nei „Porsche“.

Pernai varžybose iš pradžių atrodė, kad su „Porsche“ gali varžytis ir gamykloje parengtas sportinis „Seat Leon“, kurį vairavo greiti pilotai Marius Budrikis bei Robertas Kupčikas. Juolab kad prieš startą ir konkurentai pripažino prisibijantys šios greitos mašinos: esą jos degalų bakas didesnis, ji naudos mažiau degalų, pajėgūs ir patys sportininkai.

Tačiau daug žiūrovų simpatijų sulaukęs „Seat Leon“ ekipažas iškovojo tik šeštąją vietą. Nors šią mašiną varė net 306 AG variklis, greičiu ji vis tiek nusileido „Porsche“, o degalų sąnaudos nebuvo mažesnės. Be to, „Seat Leon“ taip pat turėjo problemų dėl stabdžių.

Pernykštėse „Horn Grand Prix“ 1003 kilometrų lenktynėse daugiausia – net septynios – komandos vairavo BMW automobilius. Tačiau tai daugiausia senesnių modelių mašinos.

Greitų ir galingų „Porsche 911 GT3“ serijos automobilių buvo keturi, dar du šios markės automobiliai tebuvo pirmųjų parodija. Vienas jų efektingai užsiliepsnojo ir, kaip gerame koviniame filme, degančia apačia skubėjo techninės priežiūros zonos link.

Po penkis automobilius pernai atstovavo „Volkswagen“ ir „Honda“ gamintojams.

„Vanagas Racing“ komandos vadovas Benediktas Vanagas pastebėjo, kad jau penktus metus iš eilės finišą be didesnių techninių problemų pasiekia tik du automobiliai: „Porsche 911 GT3“ ir „Toyota Yaris“. Šie automobiliai iškovojo aukščiausias vietas klasėje iki 1,6 litro darbo tūrio. „Toyota Yaris“ automobilio nuoma su visiška technine priežiūra, degalų ir padangų kaina siekia maždaug 30 tūkstančių litų.

Pernykštės „Horn Grand Prix“ 1003 km lenktynės buvo paskutinės sporto varžybos vienam garsiausių Lietuvos lenktynininkų Stasiui Brundzai.

Ar tikrai paskutinės?

„Taip. Ilgai dėliojau kablelius, juk sunku palikti tai, kas buvo visas mano gyvenimas – automobilių sportas. Tačiau dabar tvirtai nusprendžiau padėti tašką“, – išlipęs iš lenktyninės mašinos ir braukdamas prakaitą kalbėjo S.Brundza.

Iš viso lenktyniavęs 40 metų, S.Brundza pastarąjį kartą prie lenktyninės mašinos vairo sėdo lygiai prieš šešerius metus – 2000-ųjų liepą garsiajame Niurburgo žiede.

Septintą dešimtį pradėjęs S.Brundza pripažino, kad lenktyniauti nelengva ir dėl sveikatos: „Ir reakcija nebe ta, ir ištvermės stinga, reikia tausoti sveikatą. Noriu pakalbėti su savo bendraamžiais lenktynininkais, o nebėra su kuo – daugelis jų jau po žeme“.

Tačiau atsisveikinimas su sportu S.Brundzai, ko gero, nebuvo toks, kokio jis tikėjosi. Jau per treniruotes jis nesuvaldė galingo „Chevrolet Corvette“, apsisuko trasoje ir į apsaugos blokus apgadino mašinos priekį. „Rasmito“ meistrai automobilį sutvarkė, tačiau ir varžybų metu mašiną kamavo techniniai gedimai.

Pernykštės varžybos nuo prieš tai vykusių išsiskyrė ne tik galingų mašinų, bet ir avarijų gausa. Tai nenuostabu, nes varžybose startavo 43 automobiliai. Dėl neplanuotų sustojimų trasoje, kai į ją buvo priversti išvažiuoti saugos bei techninės pagalbos automobiliai, lenktynės užsitęsė.

“Prieš vieną posūkį asfaltas labai nelygus, dideliu greičiu atlėkusios mašinos stabdant pradeda šokčioti. Tad menkiausia klaida čia gresia rimta avarija.

Tai gadino bendrą varžybų vaizdą. Šalinant mašinas iš trasos ir tvarkant blokus, sportininkams tekdavo ne lenktyniauti, bet lėtai sukti ratus paskui saugos automobilį” – sakė S.Brundza.

Vyras taip pat pastebėjo, kad mašinos lėtai šalinamos iš trasos, labai ilgai tenka važiuoti paskui saugos automobilius.

„Gal pavojingiausiose vietose reikėtų pastatyti kranus, kurie tiesiog iškeltų sudaužytas mašinas už trasos ir pastatytų blokus į vietą“, – siūlė jis.

Skaudžiausią avariją patyręs „Audėjo-Verslo sprendimų“ komandos narys, 1999 metų Europos kroso čempionas Aurelijus Simaška svarstė, ar nereikėtų prieš betoninius blokus padėti bent porą eilių surištų padangų, kurios sušvelnintų smūgį.

„Žinoma, blokai būtini apsaugoti žiūrovus, nes dingus stabdžiams turbūt būčiau nulėkęs iki Vydmantų. Tačiau smūgį į blokus reikėtų sušvelninti“, – „Lietuvos rytui“ sakė iš ligoninės į Kauną parvežtas A.Simaška.

Antrąją poziciją tuo metu lenktynėse užėmusios komandos narys dėl perkaitusių stabdžių posūkyje maždaug 150 kilometrų per valandą greičiu visai nestabdydamas nulėkė tiesiai ir rėžėsi į betono blokus. Smūgio būta tokio stipraus, kad betoniniai blokai tiesiog sutrupėjo.

Iš vietos išlėkęs, skilęs pusiau „Audi RS4“ variklis ir vairo mechanizmas ne tik smarkiai sumaitojo mašiną, bet ir pasistūmėjo į saloną. Todėl A.Simaškai lūžo nosies kremzlė, viršutinis žandikaulis, 3 kairės kojos pėdos kaulai, sumušta krūtinė. Sportininkas iškart buvo išgabentas į Klaipėdos „Raudonojo kryžiaus“ ligoninę.

„Viskas baigėsi lamingai. Svarbiausia, kad nepažeistas stuburas ir kaklo slanksteliai. Kreiva nosis – ne bėda, vis tiek tuoktis daugiau nebeketinu“, – išleistas iš ligoninės geros nuotaikos nestokojo A.Simaška.

Nors jis pripažino, kad pagal daugybinius kūno sužalojimus tai yra rimčiausia jo patirta avarija. Sportininkas prisiminė, kad, pajutęs mašinoje benzino kvapą, nedelsdamas iš jos išlipo.

„Pirma mintis – mašina gali sprogti, nes degalų bakas irgi buvo trūkęs. Šoko būsenos nejutau skausmo. Tik paėjęs į šoną nuo mašinos pajutau, kad negaliu nei eiti, nei kvėpuoti“, – pasakojo lenktynininkas.

Dideliam „Kauno grūdų“ komandos gerbėjų apmaudui, ši ekipa, pagrįstai puoselėjusi nemenkas ambicijas į aukščiausius apdovanojimus, sudėjo ginklus įveikusi vos 53 ratus.

Nesėkmė ištiko ir patyrusį sportininką Vytautą Venskūną, kai atlėkęs prieš aštrų kairįjį posūkį „Porsche 911 GT3“ staiga metėsi dešinėn ir priekiu trenkėsi į betono blokus. Tokią pat avariją toje pačioje vietoje patyrė „Porsche 82“ komanda su „Porsche 996 GT3“, kurią vairavo Titas Sereika.

Greta trasos buvę žiūrovai, matę šią antrą avariją monitoriuose, net susiginčijo – ar tai pirmosios avarijos kartojimas, ar nauja nesėkmė.

Lenktynių dalyviai negailėjo kritikos varžybų organizatoriams dėl nesutvarkomos vieno posūkio atkarpos. Mat tiek dviejų „Porsche“, tiek gerokai skaudesnė A.Simaškos avarija įvyko tame pačiame posūkyje, kuris jau ne pirmus metus kelia daugiausia rūpesčių lenktynininkams.

A.Simaškos manymu, tiek jo, tiek V.Venskūno avarijos panašios tuo, kad įvyko būtent tuomet, kai sportininkai grįžo į trasą po benzino įpylimo.

Saugumo sumetimais, pilant benziną (tai trunka 2-3 minutes), mašinos variklis turi būti išjungtas. Tuo metu ne tik atvėsta padangos, bet ir stabdžių sistemoje esančio skysčio, skirtingai nei mašinai važiuojant, neaušina oro srautai.

Todėl stabdžių sistemoje skystis užverda, jame gali susidaryti oro burbuliukų. Tad stabdant pataikius ant tokio burbuliuko, mašina gali visai nestoti arba skirtingi ratai stabdyti nevienodai. „Išvažiavęs iš degalinės vieną kartą mygtelėjau stabdžius – yra, antrą – vėl yra. Bet trečią kartą jų jau nebuvo“, – stebėjosi A.Simaška.

Panašiai pasakojo ir V.Venskūnas, teigęs, kad po degalų papildymo prapuolė jo „Porsche“ stabdžiai: „Dar ir dabar mąstau apie šį epizodą. Prieš aštrų kairįjį posūkį staiga stabdant suveikė tik vienas galinis dešinysis ratas. Viskas vyko akimirksniu“.