Ekologiškasis „Renault“

Ekologiški „Renault“ automobiliai „Renault Eco2“ visų pirma skirti Europai, bet kompanijos atstovai pripažįsta, kad apie ekologiją reikia kalbėti su viso pasaulio gyventojais. Darbo yra daug ir ilgam. „Renault“ teigimu, svarbu ne tik gamintojų iniciatyvos, bet ir politikų aktyvumas keičiant vartojimo įpročius ir pačių vartotojų sąmoningumas – ar jiems išties rūpi tai, apie ką kalbama, ar jie pasirengę mokėti daugiau už ekologiškus produktus? Tie produktai reiškia tyresnį orą, švaresnę gamtą, sveikesnį gyvenimą.

„Tuo turi rūpintis viso pasaulio šalys“, – Europos šalių žurnalistams sakė „Renault“ atstovė Alice de Brauer.

Naujasis modelis vadinamas investicija, kuri atsipirks ne taip greitai – akivaizdžių rezultatų galbūt sulauksime po dešimties metų.

„Renault Eco2“ – taip ženklinami šios serijos automobiliai. Žalios spalvos logotipas su augalo lapu informuoja pirkėjus, kad jų vairuojamas automobilis bus ne tik ekologiškas, tausojantis aplinką, bet ir ekonomiškas. Iš pradžių taip žymimi bus tik Europos pirkėjams skirti automobiliai, vėliau „Eco2“ programą planuojama tęsti ir kituose pasaulio regionuose bei žymėti ir kitus „Renault“ grupei priklausančių prekės ženklų automobilius – „Dacia“ ir „Renault Samsung Motors“.

Prancūzai pabrėžia, kad su su CO2 išskyrimu susijęs visas automobilio gyvavimo ciklas – kai jis gaminamas, kai juo naudojamasi ir tada, kai jis baigia savo gyvenimą. Kitaip tariant, „Renault Eco2“ ženklu žymimi automobiliai gaminami aplinkos apsaugos vadybos sertifikatus (ISO 14001) turinčiose gamyklose, jie išskiria ne daugiau negu 140 gramų kilometrui (g/km) anglies dioksido dujų arba yra varomi biodegalais (bioetanoliu arba biodyzelinu B30), 95% automobilio dalių vėliau perdirbama.

Tie, kurie žavisi iš perdirbtų žaliavų pagamintais daiktais – atvirukais, popieriniais maišeliais, rašiklių korpusais ir kt. – simpatiją turėtų pajusti ir šiems automobiliams – jiems gaminti naudojama bent 5% perdirbto plastiko. Nors man norėtųsi, kad kur nors, pavyzdžiui, prietaisų skydelyje, gamintojas tai nurodytų.

Pasak „Renault“ atstovų, šis projektas nėra dar viena nauja populiari tendencija ar rinkodaros triukas siekiant į save atkreipti žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį. Tokių programų imtis turės ir kiti automobilių gamintojai (kai kurie tą jau daro), nes Europos Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą, kad iki 2012 metų nauji automobiliai turi išmesti ne daugiau kaip 120 g/km anglies dioksido. Būtent šios dujos yra pagrindinė visuotinio atšilimo priežastis ir automobilių gamintojams Europos Komisija tą nuolat primena.

Tad ką jau nuveikė „Renault“?

Pirmiausia tai naujasis benzininis variklis TCE 100 ir biodegalais varomi automobiliai – „Renault Megane“ (bioetanolis E85) bei „Renault Traffic“ ir „Renault Master“ (biodyzelinas B30). Šių automobilių išmetamose dujose yra mažiau anglies dvideginio, be to, jie naudoja mažiau degalų.

Gamintojas sumažino variklio darbinį tūrį, tačiau galia dėl to nesumažėjo, nes buvo įdiegtos naujos technologijos. Pavyzdžiui, 1,9 l 93 AG dyzelinis variklis buvo pakeistas 1,5 l 150 AG varikliu su turbokompresoriumi. Kad šis pakeitimas pasiteisino, „Renault“ pateikia tokį pavyzdį: 1993 metais automobilis „Renault 19 DT“ su 1,9 l 93 AG varikliu 748 kilometrų kelionę iš Paryžiaus į Prancūzijos pietuose esančią Monpeljė gyvenvietę įveikdavo sunaudodamas 6,5 l/100 km degalų ir išmesdamas 172 g/km CO2. Dabar „Renault Megane“ (1,5 l dCi 105 AG variklis su specialiu oro dalelių filtru) 1 100 km atstumą iš Paryžiaus į Veneciją gali nuvažiuoti vidutiniškai sunaudodamas 4,5 l/100 km degalų ir išmesdama 120 g/km anglies dvideginio.

Dar vienas veiksmingas būdas kontroliuoti CO2 emisiją – biodegalai, kurie gaminami iš augalinių medžiagų. Jais varomi varikliai įrengti „Renault Megane“ (bioetanolis E85), kitos „Renault“ transporto priemonės rieda naudodamos biodyzeliną B30.

Beje, birželį kompanija pristato naują „Renault Megane“ modelį su 1,6 l 105 AG 16 V varikliu. Jis taip pat bus varomas bioetanoliu E85 ir bus pirmasis toks „Renault“ automobilis Europoje, nes galės važiuoti ir naudodamas tradicinius, ir biodegalus.

Neseniai vykusioje Ženevos automobilių parodoje pristatytą naująjį „Renault Twingo“ taip pat bus galima įsigyti su 65 AG 1,5 l dCi biodyzelinu B30 varomu varikliu.

Mažesniąją iš dviejų Montefonteną juosiančių trasų įveikiame su specialia „Renault Clio“ versija „Rip Curl“. Šį automobilį varo 1,2 l benzininis variklis, o gamintojai tikina, kad 100 kilometrų juo nuvažiuosite sunaudodami vidutiniškai 5,9 l degalų, o į aplinką pateks 139 g/km anglies dvideginio dujų.

Mes nuvažiavome apie 25 kilometrus, degalų sąnaudos tuo metu maždaug atitiko gamintojo nurodytas. Važiavome per miestelį ir aplink jį esančiais palyginti vingiuotais ir siauriais keliais, tad kaip reikiant įvertinti 74 kW 101 AG variklio galią nebuvo kur – leistino greičio beveik neviršijome nė viename iš kelio ruožų. Kita vertus, iš mažo automobilio daug nesitikėjau, todėl ir nenusivyliau, nors akivaizdu, kad Prancūzijoje vairuota „Clio“ yra galingesnė už tą, kurią pati beveik dvejus metus vairavau ir neseniai pardaviau (manosios maksimali variklio galia buvo apie 60 AG, variklis – 1,2 l, benzininis).

Tokį parametrą, kaip išskiriamas mažesnis anglies dioksido dujų kiekis, vertinti sėdint prie automobilio vairo neįmanoma. Tik norėtųsi tikėti, kad, kaip tikina gamintojas, rezultatai bus pastebimi jau po kelerių metų.

Bandydami bioetanoliu E85 varomą automobilį „Renault Megane“ (1,5 l dCi 105 AG variklis su specialiu oro dalelių filtru) su kolega susikeičiame vietomis – dabar vairuoja jis, aš skaitau kelio legendą.

Didesniam automobiliui išbandyti pasirenkame ilgesnę trasą – apie 45 kilometrų ilgio. Joje jau yra kur paspausti – šią progą išnaudojame ne tik todėl, kad norisi pajusti, kuo nuo įprastos transporto priemonės skiriasi varoma biodegalais, bet ir todėl, kad mus spaudžia laikas – po pusvalandžio išvažiuojame į oro uostą.

Įveikę trasą vieningai nutariame, kad akivaizdaus skirtumo nepajutome: justi, kad automobilis varomas ne benzinu, pojūtis gal kiek panašus į patiriamą vairuojant dyzelinio variklio transporto priemonę. Subtilesnius bioetanolio niuansus tikriausiai pavyktų pajusti ar atpažinti tik ilgiau pavažinėjus.

Kita vertus, vairuojant ekologiškus degalus naudojančią transporto priemone norisi galvoti ne apie greitį ar automobilio galią, o dažniau pro langą žvelgti į Prancūzijos gamtą, pavasarišką žalumą keičiančią vasariška, ir paslapčiomis šiek tiek didžiuotis – bent šį pusvalandį jai kenkiame mažiau.

Automobilių gamintojai anksčiau yra kalbėję, kad įteisinus per griežtas ekologines normas, tai galų gale smogtų pirkėjams – labai ekologiški automobiliai bus gerokai brangesni. Gamintojų skaičiavimais, sutikus su Europos Komisijos siūloma automobilių išskiriama CO2 norma ir siekiant ją įgyvendinti iki 2012 metų ekologiški automobiliai pirkėjui pabrangtų maždaug 2 000–4 000 EUR.

„Renault“ atstovai sako, kad jų gaminamos ekologiškos transporto priemonės kainuoja beveik tiek pat, kaip ir ankstesnieji modeliai, t. y. ne daugiau kaip 10% brangiau.

Jie taip pat mano, kad kainos problemą galima išspręsti kuriant ekonomiškas, lengviau įperkamas transporto priemones, o tokie dažniausiai yra maži automobiliai (pavyzdžiui, „Citroen C3“, „Fiat Punto“, „Mitsubishi Colt“, „Nissan Micra“, „Renault Clio“ ir kt.) ypač populiarūs didmiesčiuose. Tokiems lengviau rasti vietą perpildytose stovėjimo aikštelėse, ankštose gatvėse, jie nėra galingi, todėl naudoja mažiau degalų ir pan.

Tuo tarpu pramonininkai Europos Komisijai siūlo ne spausti gamintojus, o pasidomėti kitomis taršos mažinimo galimybėmis – naudoti biodegalus, keisti vairavimo įpročius, gerinti kelius, tobulinti transporto srautų valdymą.