Eurobarometro nuomonių apklausos duomenimis, daugelis europiečių palankiai vertina priemones, kuriomis populiarinamas viešasis transportas ir skatinami tausesni keliavimo būdai. Be to, apklausos rezultatai atskleidžia piliečių požiūrį į oro susisiekimo saugumą ir lėktuvų keleivių teises.
„Kaip rodo apklausos rezultatai, Europos Sąjungos (ES) piliečiai daug keliauja, tikisi aukštos kokybės transporto paslaugų ir nori naudotis patikimomis transporto sistemomis, – sakė už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Jacquesas Barrot. – Stengiamės, kad transporto politika kuo labiau atitiktų piliečių poreikius ir lūkesčius. Piliečiai tikisi geresnės aplinkos apsaugos, didesnio saugumo, mažesnių spūsčių miestuose ir platesnių vartotojų teisių.“
Apklausos duomenimis, 81 proc. ES piliečių namų ūkiuose turi automobilį. Daugumai jų (51 proc.) pagrindinė transporto priemonė yra automobilis, 21 proc. renkasi viešąjį transportą, 15 proc. vaikšto pėsti, o 2 proc. važiuoja motociklais.
Apie 29 proc. piliečių, kasdien vairuojančių automobilį, vairuotų rečiau, jei tvarkaraščiai būtų patogesni, o 28 proc. – jei susisiekimas reguliariais maršrutais būtų geresnis. Tačiau gana daug vairuotojų (22 proc.) teigė, kad jokiu būdu nesutiktų automobiliais naudotis mažiau.
Didžioji dauguma ES piliečių (78 proc.) yra įsitikinę, kad automobilio tipas ir vairavimo įpročiai turi poveikio aplinkai. Daugelis (35 proc.) respondentų mano, kad geriausias būdas transporto išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekiui sumažinti – prekiauti tik mažai aplinką teršiančiais automobiliais. Beveik trečdalis respondentų mano, kad efektyviausias būdas mažinti išmetamo CO2 kiekį – ekonomiškų automobilių pirkėjams suteikti mokesčių lengvatų.
Paklausti, kokiais būdais taupė degalus praėjusiais metais daugiau nei pusė respondentų, kurie savo namų ūkiuose laikomi pagrindiniais vairuotojais, atsakė keitę vairavimo stilių (57 proc.), daugiau vaikščioję ar važinėję dviračiu (56 proc.). 26 proc. respondentų dažniau keliavo viešuoju transportu, ketvirtadalis įsigijo taupiau kurą vartojančius automobilius, 16 proc. kuro netaupė nei vienu iš anketoje nurodytų būdų, o 4 proc. kurą taupė visais minėtais būdais.
Šiek tiek daugiau nei trečdalis ES piliečių mano, kad biokuro būtų vartojama daugiau, jei jis būtų atpigintas taikant mokesčių lengvatas. Kita palankiai įvertinta priemonė yra nustatyti gamintojams privalomus biokuru varomų automobilių gamybos standartus.
Trys iš keturių ES piliečių puikiai supranta, kad kelių eismui jų gyvenamoje vietovėje daug įtakos turi automobilio tipas ir vairavimo įpročiai. Didžiosios daugumos respondentų nuomone, eismo sąlygos jų apylinkėse pagerėtų, jei tobuliau veiktų viešojo transporto sistema, taip pat ribojamas eismas miestų centruose ir greitis.
Vos daugiau nei pusė ES piliečių sutiktų brangiau mokėti už aplinką mažiau teršiantį transportą, tačiau dauguma europiečių nepritaria teiginiui, kad visi kelių naudotojai turėtų mokėti kelių mokesčiais už spūstis ir žalą aplinkai.
Daug ES piliečių (38 proc.)teigė retai skraidantys lėktuvais, todėl negalintys atsakyti į klausimus apie oro uostuose taikomas saugumo kontrolės priemones. Dauguma respondentų, kurie lėktuvais skraido dažnai, mano, kad oro uostų saugumo kontrolė yra tinkama, ketvirtadalio nuomone – nepakankama, ir tik 16 proc. mano, kad kontrolė yra per griežta.
Beveik pusė ES piliečių yra informuoti apie keleivių teises ES teritorijoje esančiuose oro uostuose, o kita pusė apie tokias teises nieko nežino. Apytiksliai du trečdaliai pastarųjų respondentų lėktuvais neskraido, o trečdalis teigė nieko nežinantys apie tas teises, nors ir keliauja lėktuvais.