Per aštuonis šių metų mėnesius asmenys, neturintys teisės vairuoti,
sukėlė 533 avarijas. Tai yra 40 procentų daugiau nei pernai per tą patį
laikotarpį.
Šie duomenys buvo pateikti penktadienį Policijos departamente vykusiame
operatyviniame pasitarime dėl eismo saugumo gerinimo.
Per pasitarimą analizuota avaringumo dinamika ir priežastys, lemiančios
eismo įvykių daugėjimą, taip pat policijos galimybės įtakoti avaringumą.
„Lietuva pagal žuvusiųjų eismo nelaimėse skaičių Europos kontekste atrodo
išties tragiškai ir yra kraupios statistikos lyderė - 1 milijonui gyventojų
tenka 227 mirtys“, - Policijos departamento pranešime cituojamas policijos
generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
Viena iš susidariusios situacijos priežasčių - žmogaus, kiekvieno eismo
dalyvio, eismo kultūros stoka, neatsakingas požiūris į savo elgesį kelyje ir
eismo nelaimės padarinių nesuvokimas.
Vis didesne eismo saugumo problema tampa nepatenkinamas eismo dalyvių,
ypač jaunų vairuotojų, pėsčiųjų, pasirengimas saugiai dalyvauti eisme.
Didžiąją dalį eismo įvykių Lietuvoje sukelia jauni, 18-25 metų žmonės,
kurių vidutinis vairavimo stažas - apie pusantrų metų.
Pasitarime dalyvavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas
Gradauskas teigė, jog itin svarbi eismo įvykių priežastis yra nepakankama
kelių, ypač miestų gatvių, infrastruktūros ir eismo organizavimo priemonių
būklė, šiuolaikinių koordinuoto eismo reguliavimo sistemų stoka.
Anot R.Gradausko, statant šviesoforus būtų galima pabandyti paprasčiausiu
būdu spręsti eismo problemas. Jo nuomone, žiedinių sankryžų kūrimas
miestuose būtų kur kas efektyvesnis.
Pasitarime dalyvavusiems teritorinių policijos įstaigų Eismo priežiūros
padalinių atstovams buvo rekomenduota savarankiškai aktyvinti prevencinę
veiklą, prižiūrint eismą keliuose savo regionuose, taip pat darbą
organizuoti atsižvelgiant į avaringiausių vietų keliuose žemėlapį.