Kiekvieną rytą Čikagą pažadina baisus transporto triukšmas. Daugiau nei 800 tūkstančių miestiečių tada sulipa į savo automobilius ir paspaudę akceleratorių pradeda darbo dieną.
Klausimas, kiek mylių (ar kilometrų) yra iki jų darbovietės, tik suglumina čikagiečius. Atstumus jie matuoja laiku: „Važiuoju porą valandų“ . Dėl šio įpročio iš jų šaiposi visa likusi Amerika.
„Jei kelionė bus trumpesnė, rūkau cigaretes, jei ilga – pypkę“, – juokiasi jau trylika metų Čikagoje gyvenantis kompiuterių specialistas Gintaras Raudonikis.
Restorane dirbanti Audra Januškienė vairuodama telefonu priima klientų užsakymus, derina verslo reiklaus, pasidaro makiažą ir net manikiūrą. O sykį, kai skubėjo draugams suruošti pobūvį, visą kelią lupo virtus kiaušinius lietuviškoms salotoms.
Į pagalbą – sraigtasparnis
Televizijos ir radijo stočių žinių tarnybos, norėdamos nors kiek pagelbėti beviltiškai kelyje įstrigusiems vairuotojams, tiesiai iš sraigtasparnių perduoda informaciją, kur didžiausios mieste automobilių spūstys, praneša, kaip greičiau nusigauti iki reikiamos vietos.
Tris milijonus gyventojų turinti Čikaga driekiasi apie 56 kilometrus Mičigano ežero pakrante, miesto plotis siekia apie keturiasdešimt kilometrų.
Tad į priešingą miesto galą kartais tenka važiuoti ir kelias valandas. Transporto specialistai apskaičiavo, kad Čikagos ir jos apylinkių gyventojai per dieną nuvažiuoja net 99 milijonus kilometrų.
Vairuotojai vienišiai
51 metų G.Raudonikis pragyvenimui užsidirba taisydamas kompiuterius ar teikdamas su jais susijusias konsultacijas. Kadangi jo klientai išsibarstę po visas Čikagos apylinkes, kasdien automobilyje jis praleidžia po penkias šešias valandas.
Juodas „Ford Focus SV T“ (beje, jau dvyliktas automobilis per trylika metų) atstoja fizikui darbo kabinetą, be mobiliojo telefono bei nešiojamojo kompiuterio į automobilį jis nesėda.
„Keleivio vieta vairuotojui tampa rašomuoju stalu. Aš čia pasidedu kompiuterį, kur vairuodamas seku kelio koordinates, šone prisitvirtinu mobilųjį telefoną – kad matyčiau, kas skambina. Dar pasiimu užkandžių, didelį puodelį kavos ir taip pradedu savo darbus“, – pasakojo jis.
Jau aštuonerius metus jis veda laidą apie kompiuteriją per lietuvių radiją „Studija R“.
Ilinojaus valstijoje yra zonos, kur vairuojant yra draudžiama laikyti rankose telefoną, todėl jis naudoja laisvų rankų įrangą arba prisijungia telefoną prie automobilio radijo, kad su klientais arba šeimos nariais galėtų bendrauti ir vairuodamas.
Avariją aprašė visa Amerika
Lietuvio automobilyje visuomet gali rasti butelį vandens, maisto, supakuoto nedideliais gabalėliais, kad valgant nedribtų ant kelių, dėžę popierinių nosinių, žibintuvėlį, lietsargį, užrašų knygelę, rašiklį ir net šaukštą. Kartais – ir antrą porą patogių batų.
Reikalingus daiktus jis susikrauna į plastikinę dėžę, kurią vežiojasi ant galinės sėdynės.
Apie jo keliones automobiliu, tiksliau, apie vieną neįtikėtiną įvykį prieš porą metų skelbė beveik visos vietinės televizijos ir spauda. Žurnalistai G.Raudonikį tada pakrikštijo laimės kūdikiu.
Tąkart į jo vairuojamo automobilio galą rėžėsi sunkvežimis. Nuo smūgio mašina nulėkė nuo tilto ir įstrigo tarp traukinio vagonų, pripildytų sprogstamosios medžiagos – propano.
„Iki šiol nesuvokiu, kaip likau gyvas ir kodėl tie vagonai nesprogo“, – pečiais gūžčiojo Gintaras.
Ruošiasi egzaminams
Verslininkai Rytis ir Audra Januškos apskaičiavo, kad savo automobiliuose jie praleidžia apie trečdalį dienos. Tad šį laiką stengiasi panaudoti kuo racionaliau.
Ši lietuvių pora – itin užsiėmę žmonės, jie dirba kavinėje „Bravo“ bei restorane „Two Rivers“, filmuoja svarbias šeimynines šventes.
„Kai studijavau koledže, vairuodama spėdavau ir namų darbus ruošti. Dabar mokausi prancūzų kalbos, nes darbe reikia suprasti, kas ant vyno etikečių parašyta“, – kalbėjo 37 metų moteris, šiuo metu vairuojanti „Toyota Siena“. Kadangi ji netrukus laikys JAV pilietybės egzaminą, automobilyje ji stengiasi klausytis šio egzamino užduočių.
Kai labai ilgam verslininkė įstringa spūstyje, skaito knygas.
Jos automobilyje visuomet rasi keletą knygų ir naujausių laikraščių bei žurnalų.
„Kartais klientai restorane linksminasi iki paryčių, todėl tenka nakvoti darbe“, – paaiškina pastebėjusi mano žvilgsnį į dantų pastą ir šepetėlį.
Bendraamžis Audros sutuoktinis neseniai įsigijo įrašų, patariančių, kaip atsikratyti rūkymo įpročio. „Užsirūkydavau ir klausydavausi pamokymų“, – juokėsi R.Januška, važiuodamas savo „Mazda Sport Vagon 6“.
Pusvalandis kelyje – menams
53 metų reklamos agentūros darbuotoja April Nomellini kelionei į darbą sugaišta vos pusvalandį. Sėsdama į automobilį ji pasiima butelį vandens ir maišelį riešutų. Jos automobilio bagažinėje visada yra antklodė.
„Dar mano tėvas įpratino ją visada turėti – jei blogu oru ilgam įstrigčiau kelyje“, – prisipažino moteris.
Vairuodama automobilį ji mėgdavo dainuoti, klausytis radijo ar tiesiog pasinerti į savas mintis, bet kelionės įpročiai pasikeitė po to, kai įsigijo skaitmeninį fotoaparatą.
Dabar jis visada šalia. Važiuodama į darbą, permetusi vieną ranką per petį ir net nežiūrėdama į objektyvą, ji fotografuoja ežero pakrantę, medžius, horizonte išnyrančius dangoraižius.
Grįžusi namo moteris atrenka įdomesnius kadrus. Pagal juos vėliau lieja abstrakčias akvareles. Šie A.Nomellini darbai jau buvo eksponuoti ne vienoje parodoje.
Išsigelbėjimas – vaizdo grotuvai
Čikagos Kolumbijos universiteto meninės fotografijos dėstytoja 53 metų Mary Farmilant kelionei į darbą skiria valandą, nors atstumas tėra 24 kilometrai: „Vis tiek dažniausiai įstringu spūstyje“.
Kelionės metu Mary būtinai paskambina giminaičiams į Angliją, telefonu su šeima aptaria dienos darbus, o jei įstringa spūstyje – užsirašo naujas idėjas, parengia paskaitų planą.
M.Farmilant penkių narių šeima naudojasi dviem automobiliais. O kad būtų galima sutaupyti laiko ir pinigų, vairavimo pareigomis jie dalijasi su kaimynais.
„Grupė kaimynų esame susitarę, kas ir kada išvežios vieni kitus į darbovietes ar vaikus į mokyklas“, – aiškino M.Farmilant.
Dabar ji į automobilį pasiima tik būtiniausius daiktus, bet dar neseniai, kai jos trys atžalos buvo mažamečiai, mašinoje galėjai rasti vaikiškų drabužių, žaislų, maisto, knygų,. „Pasiruošdavau taip, lyg vykčiau į ekspediciją“, – prisiminė ji.
Labiausiai moteris patenkinta įsigijusi nešiojamuosius DVD grotuvus, pritaikytus naudoti ir automobiliuose. DVD grotuvai yra pritvirtinami prie vairuotojo ir keleivio krėslų galvos atramų, todėl vaikai gali ramiai žiūrėti filmus. „Įjungi DVD, ir triukšmas automobilyje baigiasi“, – nauju pirkiniu dar neatsidžiaugia daugiavaikė motina.
Jos paaugliams šis aparatas tikrai sutrumpina kelionės laiką.