Iškalbinga statistika byloja, jog pastaraisiais metais gerokai padažnėjo avarijų, kurias padaro vairuotojai, nesilaikantys saugaus eismo taisyklių reikalavimų. Kasmet Lietuvos keliuose ir gatvėse žūsta šimtai, o sužalojami tūkstančiai žmonių.
Kauno medicinos universiteto (KMU) Neurochirurgijos klinikos Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vadovo Broniaus Špakausko teigimu, padėtis mūsų šalyje ypač grėsminga.
Automobilių avarijos išlieka dažniausia vaikų ir jaunų žmonių žūties priežastimi.
Nesaugo savęs ir kitų
Gerokai suintensyvėjus eismui keliuose, per avarijas sužalojama nemažai pėsčiųjų, dviratininkų, kurie irgi nesisaugo važiuodami ar eidami intensyvaus eismo kelių ruožuose.
Gydytojo teigimu, vienam žuvusiam per avariją žmogui Lietuvoje tenka apie 12 – 13 sužeistųjų. Per metus šalyje dėl eismo įvykių vidutiniškai žūsta apie 800 žmonių, sužeistųjų būna apie 9 – 10 tūkstančių.
Neseniai B.Špakauskas lankėsi užsienyje surengtame seminare apie traumų keliuose prevenciją. Jo teigimu, visose Europos Sąjungos šalyse didėjant naujų automobilių skaičiui mažėja avarijų, kuriose patiriami sunkūs sužalojimai ir būna aukų. Lietuvoje padėtis priešinga.
„Nors daugelyje šalių vairuotojai važinėja chaotiškai ir atrodo, kad jie nesilaiko jokių taisyklių, tačiau ten nėra daug avarijų. Jie saugo ir save, ir kitus žmones. Ten niekas nesistengia užlįsti ar užspausti kitą vairuotoją, priešingai, praleidžia vienas kitą. Lietuvoje to nėra“, – sakė neurochirurgas.
Pasireiškia agresija
Mediko teigimu, viena pagrindinių avarijų priežasčių – tai lietuvių agresija ir nepakantumas kitam žmogui.
„Galbūt tai atėjo iš Vytauto Didžiojo laikų, kai lietuviai buvo užkariavę žemes iki Juodosios jūros pakrančių, o tas potraukis kariauti dabar persikėlęs į kelius ir pasireiškia nepaprasta agresija“, – svarstė B.Špakauskas.
Nėra abejonių, jog tokiai agresyviai vairavimo kultūrai, ypač tarp jaunų žmonių, įtakos turi alkoholio ir narkotikų vartojimas.
„Manau, kad narkotikai kur kas labiau skatina nevaldomą agresiją. Tokie žmonės žiūri nieko nematančiomis akimis ir gali atlikti veiksmus, patys jų nesuvokdami.
Ar žmogus prie vairo sėda pavartojęs narkotikų, nustatyti yra sunkiau, nes policija turi ribotas finansines ir technines galimybes“, – sakė gydytojas, kasdien susiduriantis su per avarijas sužeistais žmonėmis.
Prie vairo – tik blaivūs
B.Špakauskas įsitikinęs, jog, norėdama sumažinti aukų keliuose skaičių, valdžia privalo taisyti įstatymus.
Pirmiausia reikėtų nustatyti nulinę alkoholio vairuotojų kraujyje ribą.
Dabar, jei vairuotojas yra išgėręs, tačiau jo kraujyje alkoholis neviršija 0,4 promilės, jis taisyklių nepažeidžia ir nėra baudžiamas. Tačiau toks pat alkoholio kiekis skirtingai veikia žmogų įvairiose situacijose, atsižvelgiant į jo savijautą, suvartotą maistą, nuovargį.
Taip pat reikėtų griežtinti ir baudžiamąją atsakomybę už vairavimą išgėrus.
Negelbėja ir oro pagalvės
Sužalojimų sunkumams avarijų metu įtakos turi ir seni automobiliai. Tose šalyse, kuriose gyventojai vairuoja daugiau naujų automobilių, po avarijos yra didesnė tikimybė išlikti gyvam ar būti ne taip sunkiai sužalotam.
Dar viena avarijų priežasčių – didėjantis leistinas vairavimo greitis.
Dažniausiai žmonės žūsta ir būna sunkiai sužalojami neatsakingai lenkdami prieš kalną ar išvažiuodami į priešingos krypties eismo juostą.
„Jei kaktomuša susiduria du automobiliai, lekiantys daugiau nei 100 km per valandą greičiu, žmogaus nebeapsaugos jokios oro pagalvės. Nuo didžiulės kinetinės energijos suplyšta žmogaus vidiniai audiniai, sužeidžiami galvos smegenys. Po tokios traumos žmogus negali išgyventi“, – aiškino gydytojas.
B.Špakauskas įsitikinęs, jog mirtys ir sužalojimai keliuose neturėtų būti neišvengiami. Jiems gali būti užkirstas kelias.
Svarbu suteikti pirmąją pagalbą
Skaudžių avarijų metu dauguma žmonių žūsta pirmomis traumų minutėmis. Net ir skubiai atvykę medikai ne visada gali suteikti pagalbą, kuri žmogų ištrauktų iš mirties nagų.
Jei prasideda vidinis kraujavimas, dažnai ir medikai būna bejėgiai. Paprasčiausiai jie nespėja nukentėjusįjį nuvežti į gydymo įstaigą. Todėl labai svarbu, kad visi vairuotojai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą, kol dar neatvyko greitoji.
Po sunkių avarijų žmonės dažniausiai patiria galvos smegenų, stuburo sužalojimus, ilgųjų kaulų – šlaunikaulio, blauzdikaulio, žastikaulio, lūžimus ir vidinius kraujavimus. Dažniausiai mirštama nuo sunkių galvos smegenų traumų ir vidinių kraujavimų. Nors kitus sužalojimus galima pagydyti, tačiau dažnai žmogus lieka neįgalus.