Garsaus JAV režisieriaus Quentino Tarantino šių metų filmo Death Proof (Mirties įrodymas) pagrindinis herojus psichopatas kaskadininkas turėjo žiaurų pomėgį – lekiant sustiprinto kėbulo automobiliu susidurti su kitu automobiliu, kurį vairuoja saugos diržų neužsisegusi jauna graži moteris. Po smūgių iš dailių merginų kūnų nelabai kas ir likdavo, o pats maniakas, prisisegęs sportiniais saugos diržais, blogiausiu atveju atsipirkdavo nubrozdinimais.
Šio filmo žiūrovui bent trumpam pasąmonėje buvo įkalama – prisisegti saugos diržą būtina! Turbūt tai viena veiksmingiausių agitacinių priemonių, nes ji visai neįkyriai, bet labai subtiliai pasiekia reikiamą auditoriją.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje saugos diržus segi tik apie 60 proc. vairuotojų. Problema ypač aktuali gyvenvietėse ir miestuose, nes daug eismo nelaimių įvyksta nesilaikant saugaus atstumo.
Prancūzijos mokslininkų tyrimų duomenimis, jeigu visi vairuotojai ir keleiviai naudotųsi saugos diržais, žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius sumažėtų 12–15 proc., o sužeistųjų – dar daugiau.
Jei nesegėsite saugos diržo, eismo priežiūrą vykdantis policijos pareigūnas į jūsų „baudalapį“ įraizgys tokią eilutę: „Naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas“ bei skirs baudą nuo 25 iki 50 Lt.
Kelių eismo taisyklėse saugos diržų naudojimas, žinoma, apibrėžtas. Važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Juos turi segtis sėdintys ne tik automobilio priekyje, bet ir gale. Išimtys, leidžiančios nepaisyti šio reikalavimo, yra vos kelios ir galiojančios tik gyvenvietėse: taksi vairuotojams vežant keleivius; važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
Jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės kėdutėse. Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas. Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.
Jeigu diržai yra toks geras dalykas, tai kodėl taip dažnai žmonės juos ignoruoja? Dažniausiai pareigūnai, sustabdę neprisisegusį vairuotoją, išgirsta tokius pasiteisinimus:
„Aš važiuoju tik iki parduotuvės, štai čia, už kampo.“ Būtent didžioji dalis eismo įvykių nutinka nuo namų nuvažiavus ne daugiau kaip 40 km važiuojant maždaug 60 km/h greičiu.
„Aš tikrai nepapulsiu į avariją. Juk aš geras vairuotojas!“ Ir geri vairuotojai nėra apsaugoti nuo eismo įvykių. Nebūtinai dėl savo neatidumo, bet ir dėl kitų vairuotojų kaltės.
„Aš spėsiu prisisegti iki smūgio.“
Tikro optimizmo viršūnė.
„Bijau, kad dėl saugos diržo įstrigsiu mašinoje per avariją.“
Jei ir įstrigsite, statistika įrodė, kad net 25 kartus padidėja tikimybė likti gyvam, jei po smūgio neiškrisite iš automobilio. O jei kiltų gaisras, atsisegsite diržą ir pabėgsite iš automobilio daug greičiau, nei tai truktų kol atsigautumėte po patirto smūgio.
„Jie nepatogūs!“
Senesnių automobilių diržai iš tikrųjų nebuvo tokie patogūs kaip modernių automobilių. Naujų automobilių diržai dažniausiai turi įvairias reguliavimo galimybes, jie neprispaudžia ir pan. Jei esate pernelyg apkūnus ir negalite užsisegti diržo, įsigykite jo ilgintuvą.
„Man nereikia saugos diržo, nes mašinoje įrengta oro pagalvė.“
Ji saugos diržo efektyvumą padidina apie 40 procentų. Bet oro pagalvės niekada nebuvo skirtos pakeisti saugos diržą. Beje, kai kurių gamintojų sistemose numatyta, kad pagalvė neiššaus, jei žmogus nebus prisisegęs saugo diržo.
Pasaulyje yra buvę tragikomiškų pavyzdžių, kas laukia neprisisegusių žmonių. 2004 metais JAV 21-erių studentas Derekas Kieperis išspausdino straipsnelį dienraštyje apie tai, kad valdžia neturėtų reguliuoti žmonėms, nori jie segtis diržus ar ne. Neva tai kiekvieno asmeninė pasirinkimo laisvė. Kitų metų pradžioje šis jaunuolis žuvo avarijoje nuo kelio nuvažiavus ir kelis kartus apsivertus visureigiui Ford Explorer. Kiti keleiviai patyrė tik nedideles traumas, o diržo neprisisegęs D. Kieperis buvo išsviestas lauk iš salono.
Kitas tragiškas nutikimas įvyko JAV policijai persekiojant visureigio vairuotoją. Dideliu greičiu lėkęs automobilis šonu susidūrė su kitu automobiliu. Visureigis prarado kontrolę ir pradėjo virsti ant šono. Neprisisegęs vairuotojas buvo išsviestas lauk ir pakliuvo tiesiai po kito automobilio ratais.
Tūkstančiai Lietuvos žmonių galėjo išbandyti automobilių saugos diržų efekto demonstravimo įrenginius, kuriuos pagamino viena Čekijos kompanija.
Į tokį įrenginį įsėdęs žmogus patiria nemalonią avarinę būseną. Automobilio kėdė įrenginiu juda apie 30–40 kilometrų greičiu ir, staiga sustabdžius judėjimą, keleivį paveikia didelė perkrovos jėga. Daugelis tik išbandę šio įrenginio veikimą pradeda suvokti, kas būtų, jeigu žmogus nesegėtų saugos diržo. Dar vienas eismo įvykio imitatorius demonstruoja situaciją kas vyksta, kau automobilis apvirsta. Tokie imitaciniai įrenginiai apkeliavo beveik visą Lietuvą.
1958 metais Volvo inžinierius Nilsas Bohlinas išrado ir užpatentavo šiuolaikinę trijų taškų saugos diržų sistemą, kuri kaip standartinė įranga Volvo automobiliuose pasirodė jau kitais metais.
Per penkerius metus šią naujovę įsisavino dauguma automobilių gamintojų. Dar po kelerių metų saugos diržai pradėti montuoti ir galinėse automobilių sėdynėse. Nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio automobiliuose pradėtos montuoti įspėjimo apie neprisegtą diržą sistemos. Tai – degančios lemputės skydelyje. Beje, 1974 metais Amerikos automobilių gamintojai bandė įskiepyti efektyvią naujovę – automobilio užvesti negalima tol, kol vairuotojas neprisega diržo, tačiau vėliau šio sumanymo atsisakyta.
Šiuolaikiniuose europietiškuose automobiliuose naudojami svorio jutikliai po sėdyne. Jei sistema mato, kad ant sėdynės kažkas sėdi, ji šviesomis bei garso signalu „erzina“ važiuojančius, kol šie užsisega. Tokias sistemas labai teigiamai vertina organizacija EuroNCAP, tirianti automobilių saugumą, todėl jos Europoje labai prigijo.